JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti 25% muitų tarifus Meksikai ir Kanadai atidėjus iki vasario 1 d., tvyro netikrumas, ar prasidės galimas prekybos karas ir kokie bus jo ekonominiai atgarsiai. Sužinokite, kas pastatyta ant kortos ir kaip gali reaguoti Kanada.
Nors prezidentas D. Trumpas inauguracijos dieną pasirašė šūsnį vykdomųjų įsakymų, į akis krito tai, kad svarbiausia ir itin laukta tarifų tema liko nuošalyje. Naujai prisaikdintas vykdomosios valdžios vadovas atidėjo veiksmus šioje sferoje iki vasario 1 dienos. Kaip visuomet, šiame kontekste jį vertinti „rimtai, tačiau ne pažodžiui“ reiškia ruoštis netiesioginėms priemonėms kokia nors forma, žinant, kad ši administracija niekuomet nesilaiko kokios nors konkrečios srities politikos. Ir vis dėlto, sprendžiant iš kalbų, kurias nuosekliai girdėjome nuo pat rinkimų, labai panašu, kad pirmoji ugnies linijoje gali atsidurti Kanada. Nors grasinimų tarifais sulaukė abi Šiaurės Amerkos kaimynės, Meksikos padėtis atrodo palankesnė, siekiant jų išvengti ar bent jau juos sušvelninti (taip pat skaitykite mūsų naujieną apie grėsmę gamybos perkėlimui į Meksiką).
Pirmiausia, Meksika gali pasiūlyti daugiau nuolaidų. Esminis vaidmuo, kurį Meksika vaidina migracijos ir prekybos narkotikais srityse, reiškia, kad veiksmingai bendradarbiaujant išties galima gerokai sumažinti šias problemas JAV. Antra, yra erdvės vystyti konstruktyvius D. Trumpo ir Meksikos prezidentės Claudios Sheinbaum santykius. Nors atrodo, kad kairiųjų ir dešiniųjų pažiūros gerokai skiriasi, trumpizmas ir morenizmas turi tam tikrų sąlyčio taškų, įskaitant tikėjimą stipria vykdomąja valdžia, žiniasklaidos ir tradicinio elito kritiką bei idėją, kad politiniai lyderiai turi ryžtingai parodyti, jog jų valstybė jiems yra svarbiausia.
Situacija tarp D. Trumpo ir Kanados premjero Justino Trudeau priešinga - jie vienas kito nemėgsta. Nepaisant to, kad premjero postą netrukus užims kitas asmuo, Kanados liberalų partija yra tokios specifinės progresyvizmo atmainos įsikūnijimas, kokio D. Trumpas nepripažįsta įgyvendinant įvairovės, lygių teisių ir įtraukties programas. Jeigu C. Sheinbaum kol kas apie atsakomuosius tarifus užsiminė miglotai ir tik kaip apie paskutinę priemonę, J. Trudeau kontragrasinimų detalumas ir griežtumas rodo ryžtą (ir galbūt šiokį tokį susitaikymą, kad kitaip jau nebus). Žaibiškas smūgis Kanados ekonomikai per paskutinius keletą liberalų partijos valdymo mėnesių gali pakreipti įvykių tėkmę ir artėjančiuose rinkimuose Pierre Poilievre konservatorių partijai palankesne linkme.
Turint tai galvoje, verta aptarti tarifus, kuriuos priimti JAV būtų logiškiausia, remiantis mūsų supratimu apie abiejų valstybių taikomas skatinimo priemones ir ekonomikos struktūrą:
- kalbant apie terminus, tikėtina, kad nepaisant to, kokie tarifai bus priimti, jie bus įvedami laipsniškai, kol galiausiai per keletą metų bus pasiektas nustatytas dydis, o kiekvienas didinimas pasitarnaus kaip potencialus svertas išgauti daugiau nuolaidų;
- kalbant apie intensyvumą, per pirmąją D. Trumpo kadenciją buvo precedentas mažinti tarifų normas, kurios laikomos arba pradinėmis derybų sąlygomis, arba signalizavimo priemonėmis.
- kalbant apie prekių, kurioms bus taikomi tarifai, asortimentą, mažai tikėtina, kad tarifai bus taikomi viskam.
Ekonominiai galimo prekybos karo padariniai
Taigi, kuriems ūkio sektoriams šie sprendimai atsilieps skaudžiausiai? Pradėkime nuo dviejų sunkiasvorių.
- Nafta ir dujos. JAV vėl gresia infliacijos augimas, tad D. Trumpo administracija itin jautriai vertins viską, kas gali paskatinti energijos kainų kilimą. Kanada yra pagrindinė iškastinio kuro eksportuotoja į JAV - jos produkcija sudaro apie pusę JAV importo. Teoriškai JAV galėtų diversifikuoti importo priklausomybę daugiau prekiaudama su OPEC šalimis, tačiau taip galimai taptų labiau pažeidžiama geopolitiškai. Vis dėlto JAV ir Kanada dalijasi didžiuliu integruotu vamzdynų tinklu, įskaitant tokias svarbias linijas kaip „Keystone“ ir „Enbridge“, dėl kurių kanadietiška nafta ir dujos yra lengvai ir nebrangiai patiekiamos. Kanados artumas užtikrina mažesnes transportavimo išlaidas, lyginant su importu iš tolimesnių šalių, ypač neturinčioms priėjimo prie vandens kelių rafinavimo gamykloms JAV centrinėje dalyje, kurios ypač priklausomos nuo kanadietiškos žaliavinės naftos. Be to, daugelis JAV rafinavimo gamyklų palei Persijos įlanką yra pritaikytos perdirbti sunkiąją žaliavinę naftą, kurią gausiai tiekia Kanada. Šių gamyklų pertvarkymas, kad jos galėtų apdoroti lengvesnę žaliavinę naftą iš kitų šaltinių, užimtų laiko ir brangiai kainuotų.
- Automobilių pramonė. JAV ir vėl smarkiai priklausoma - importas iš Kanados sudaro15% viso šios srities Amerikos importo. Čia kaip politinė paskata pasitarnautų ne tiek infliacija (automobilių kainos svarbios, tačiau ne taip, kaip dujų kainos), kiek pati automobilių gamybos pramonė, kuri yra vienas didžiausių darbdavių, yra laikoma geostrategiškai svarbia ir turi galingą simbolinę reikšmę.
Diversifikacija būtų labai sudėtinga. Gamybos procese daugelis automobilių dalių ne vieną sykį kerta JAV ir Kanados sieną. Norint pakeisti šią sklandžią tiekimo grandinę kitais šaltiniais, prireiktų visiškai reorganizuoti gamybos tinklus. Kanada investuoja į elektromobilių baterijų gamybą ir turi prieigą prie kritinės svarbos mineralų, tokių kaip litis, nikelis ir kobaltas, kurie būtini perėjimui prie elektromobilių. Argumentuojama, kad tarifai gali paskatinti gamybos pajėgumų sugrąžinimą į šalį, tačiau jeigu to ir siekiama, tuomet dar svarbiau kuo labiau nukelti tarifų įvedimo laiką. Taip būtų sukurta papildoma paskata kuo greičiau iškeldinti gamybą iš Kanados.
Vien šie du sektoriai sudaro apie pusę Kanados eksporto į JAV, tad yra stiprių paskatų susitarti dėl nuolaidų. Bandant atspėti labiau tikėtiną didesnių tarifų taikinį, į galvą ateina žemės ūkio ir maisto pramonė. Seniai verda ginčas pieno rinkoje, kur Kanada taiko tarifų normų kvotas, kurias JAV yra sukritikavusi kaip kenkiančias JAV ūkininkams ir maisto gamintojams. D. Trumpui labai svarbu, kai kitos šalys taiko JAV protekcionistinę praktiką, ir „amerikietiškų produktų pirkimas“ yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurių jis tikisi mainais už savo palankumą. Dar viena akivaizdi sritis - sprendimo netaikyti tarifų kanadietiškam plienui ir aliuminiui atšaukimas.
Kaip Kanada galėtų išvengti stiprėjančios įtampos prekybos santykiuose
Daugelis svarsto, kokios nuolaidos galėtų nuraminti D. Trumpo komandą. Tikėtina, kad bus reikalaujama taikyti griežtesnes kilmės taisykles automobiliams ir jų dalims, siekiant sumažinti tiekimo grandinės priklausomybę nuo Kinijos, ir, žinoma, susilaikyti nuo atsakomųjų tarifų. Taip pat manytume, kad D. Trumpo administracija norėtų palaukti prieš priimdama griežtus sprendimus, kol išsispręs dabartinė Kanados lyderystės krizė, ypač atsižvelgiant į tikėtiną konservatorių partijos atėjimą į valdžią. Netrukus po rinkimų (tikriausiai pavasarį, vėliausiai spalį) lauks JAV, Meksikos ir Kanados sutarties peržiūra / naujos derybos, susiklostys natūrali situacija derėtis ir dėl prekybos.
Mūsų labiausiai tikėtiname scenarijuje 25% tarifai viskam ir nuo pat pradžių nenumatomi. Galėtų būti įvesti net 25% siekiantys tarifai tam tikroms prekėms (būtų nesunku juos pritaikyti plienui ir aliuminiui), žemesni tarifai toms prekėms, kurios svarbios Kanados ekonomikai, tačiau ne tiek svarbios JAV (maisto produktai, mediena, chemikalai, įskaitant trąšas, mašinos ir kitos apdirbamosios pramonės prekės) ir pritaikytos nuolaidos kritiniams mineralams, energijai bei galbūt automobilių pramonei, tarifus atidedant. To pakaktų sustabdyti beprasidedantį atsigavimą ir pasiųsti ekonomiką į recesiją. Anksčiau atlikus modeliavimus su 10% visuotinių tarifų scenarijais, buvo matomi maždaug 2-3% BVP praradimai (darant prielaidą, kad aukšti tarifai įvedami iškart).
Nepaisant to, tikėtinas ir toks atvejis, kad Trumpo komanda norės pasiųsti stiprią žinutę nuo pat pradžių ir įgyti psichologinę persvarą prieš didesnes žaidėjas, tokias kaip Kinija, Meksika ir Europos Sąjunga. Griežtas elgesys su tikriausiai artimiausia JAV sąjungininke (ir svarbia verslo partnere) suteiktų tokį pranašumą. Politinio kapitalo atsargos didžiausios kadencijos pradžioje, o besitęsiantis JAV ekonomikos atsparumas gali įkvėpti D. Trumpui pakankamai drąsos manyti, kad šalis gali pamėginti smogti Kanadai ir paversti ją pavyzdžiu kitoms. Jeigu 25% tarifai pradės būti vertinami labiau kaip norma, o ne kaip išimtis, BVP nuostoliai gali pasiekti 4-6% - maždaug tiek, kiek turėjome 2020 m. Vėlgi, tai įmanomas, tačiau ne labiau tikėtinas scenarijus.
Bet kuriuo atveju Kanados įmonėms reikėtų tinkamai pasiruošti.
