Nepaisant to, ar toks grasinimas išsakytas turint realų ketinimą, ar kaip derybų taktika, išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo siūlomas 25% importo tarifas veda Meksiką į apsisprendimo kryžkelę. Mūsų Šiaurės Amerikos šalių ekonomistas Marcosas Cariasas dalijasi įžvalgomis apie Meksikos ekonominio vystymosi istoriją ir JAV vaidmenį jos raidoje.
Meksikos kaip vienos pagrindinių vietų, į kurias būtų galima perkelti gamybą, statusas seniai atrodė akivaizdus. Šalis turi daug konkurencingų darbuotojų, yra įrodžiusi savo gebėjimus kurti stiprią gamybos bazę, geografiškai yra arti JAV ir, kas svarbiausia, turi lengvatines prieigos prie šios rinkos sąlygas. Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planuojantis įvesti 25% muito tarifus importui iš Meksikos, jeigu prezidentės Claudios Sheinbaum administracija netenkins jo lūkesčių dėl kovos su prekyba narkotikais ir neteisėta migracija. Nors prezidentė darkart pakartojo norinti bendradarbiauti, ji akcentavo žingsnius, kurie jau buvo žengti siekiant apriboti migrantų srautą, ir pareiškė, kad svarstoma įvesti atsakomuosius tarifus. Šiame kontekste įmonės pagrįstai nerimauja dėl grąžos iš investicijų į gamybos perkėlimą ateityje.
Daug spėliojama, ar bauginimai tarifais reiškia tvirtus ketinimus, ar tai tik derybų taktika. Optimistai baksnoja į precedentą, nustatytą D. Trumpo pirmosios kadencijos metais, kai grasinimų įvesti 5% bendruosius tarifus buvo atsisakyta pasiekus susitarimą su C. Sheinbaum pirmtaku ir politiniu mentoriumi Andresu Manueliu Lopezu Obradoru. Kainų kritimo besitikintys stebėtojai pabrėžia D. Trumpo išreikštą įsitikinimą, kad prekybos deficito palaikymas tolygus sandėrio pralaimėjimui, o JAV antras pagal dydį dvišalis deficitas yra būtent su Meksika. Tik laikas parodys, kuris iš šių požiūrių pasitvirtins, tačiau tol, kol egzistuoja tarifų įvedimo rizika, Meksikos eksportu palaikomo augimo modelį slėgs neapibrėžtumas.
Istorinis JAV rinkos vaidmuo Meksikos vystymesi
Norėdami pažvelgti į situaciją objektyviai, turėtume įvertinti JAV rinkos istorinį vaidmenį Meksikos kelyje į vystymąsi. Pastarojo laikmečio istoriją galima padalyti į tris atskirus tarpsnius:
- Meksikos stebuklas (20 a. 5-8 deš.). Šiuo periodu šalis viena iš nedaugelio Lotynų Amerikoje ganėtinai sėkmingai įgyvendino industrializaciją per importo pakeitimą gamyba. Tarifai, subsidijos ir strateginės reikšmės prekių, tokių kaip tekstilė ir automobiliai, importo kvotos buvo pasitelkti kaip priemonės, palengvinusios maquiladora (gamyklos, kurioms taikomos JAV ir Meksikos administruojamos lengvatinių tarifu programos)bumo ankstyvuosius etapus ir leidusios įgyvendinti įvairius valstybės remiamus infrastruktūros - hidroelektrinių užtvankų, naftos gavybos pajėgumų plėtros, greitkelių ir geležinkelių - projektus. Pažymėtina, šiuo laikotarpiu fiksuota pirmoji didžiųjų Amerikos automobilių gamintojų investicijų plėtros banga. Pastarosios buvo nusižiūrėjusios ne vien Meksikos vidaus rinką. Augimą palaikė vidaus paklausa ir skatino dinamiškas gyventojų skaičiaus ir viešųjų investicijų augimas.
- Prarastasis dešimtmetis (20 a. 9 deš. pradžia - 10 deš. pradžia). Palaikymas viešosios politikos priemonėmis atsiėjo nepigiai, tad valstybė sukaupė didžiulę skolą; be to, vis didėjo užsienio skolos dalis. 1982 m. rugpjūtį valstybė paskelbė nepajėgianti vykdyti mokėjimo įsipareigojimų ir griebėsi Tarptautinio valiutos fondo skubios paskolos. Po to sekė taupymo ir aukštų palūkanų normų, kuriomis buvo siekiama atkurti patikimumą (už tai mokant skausmingą depresijos kainą), laikotarpis. Investuotojų pasitikėjimas buvo smarkiai pakirstas; atitinkamai nukentėjo ir pramonės plėtra.
- Prekybos liberalizavimas (20 a. paskutinis deš. – šiandien). Nepaisant atsinaujinusių neramumų, kai Meksikos pesas 1994 m. išgyveno valiutų krizę, pasirašius Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį (angl. NAFTA) 1992-aisiais padėti pamatai gilesnės integracijos su JAV ekonomika erai. Augimas tapo vis labiau orientuotas į JAV rinką, o 2023 m. Meksika tapo pagrindine prekybos partnere, ilgus metus atiminėjusia rinkos dalį iš Kinijos. Prasidėjus pandemijos paskatintam persiorientavimui į tiekimo grandinės atsparumą, gamybos perkėlimas į artimas šalis pradeda atrodyti kaip išeitis iš vidurinių pajamų spąstų. Nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2023 m. gruodžio investicijos į negyvenamosios paskirties statybą, kurią daugiausia sudarė gamybinės patalpos ir sandėliai (o taip pat ir dideli viešosios infrastruktūros projektai), ūgtelėjo 57%.
Pastaruosius keletą metų investuotojai laikosi kiek neutraliai arba bent jau pozicijos „palaukime ir pažiūrėkime“. Tiesioginės užsienio investicijos smarkiai šoktelėjo 2022 m. II ketvirtį (iki 42 mlrd. JAV dol. - mažiau negu 2014 m. I ketvirtį, kai ši suma po energetikos sektoriaus liberalizavimo reformų pasiekė 51 mlrd. JAV dol.), o jau įsikūrusių įmonių reinvesticijos pridengė naujus srautus. Taigi, atrodo, kad 2025-ųjų pradžioje Meksika atsidūrė kryžkelėje.
Meksika - ribotų pasirinkimo galimybių kryžkelėje
Grįžti prie augimo skatinant paklausą vidaus rinkoje neatrodo perspektyvu, kai darbingo amžiaus gyventojų skaičius auga vos 1%, palyginti su 3-3,5% 7-8 dešimtmetyje. Be to, eksporto diversifikavimo į kitas šalis, ne vien JAV, galimybės taip pat ribotos, o perspektyvas kitose pasaulio šalyse temdo vangus augimas. Tad skatinimo priemonės, skiriamos gamybos perkėlimo projektams gelbėti, yra reikšmingos, ir joms prireiks funkcionuojančių valstybės vadovų santykių jau pačioje pradžioje, kai tik jiems bus suteiktas mandatas.
JAV, Meksikos ir Kanados sutartis (angl. USMCA), keičianti NAFTA, bus persvarstoma 2026 m. liepą. Tai suteiks galimybę iš naujo derėtis dėl sąlygų ir rasti bendrą pagrindą. USMCA buvo pasirašyta per pirmąją D. Trumpo administracijos kadenciją 2018-aisiais siekiant suteikti užtikrintumo, kad bent šešerius metus bus galima tikėtis stabilios verslo aplinkos. Visiškas trišalis ratifikavimas (tai reiškia visų trijų šalių sąlygas) pasiųstų stiprų laukiamą signalą verslo bendruomenei. Jeigu kuri nors šalis susilaikys, sutartis bus persvarstoma kasmet, o tai suteikia kur kas mažiau ramybės įmonėms, kurios galvoja apie dideles kapitalo investicijas. Nors gamybos perkėlimas į artimas šalis vis dar įmanomas, galime numanyti, kad Meksikai norint pasiekti šį tikslą prireiks itin kvalifikuotos diplomatijos.
Prekybos iššūkiai apsunkina strategijos formavimą?
Susisiekite su artimiausiu „Coface“ specialistu, pateiksime praktiškų patarimų.
