Reaguodama į JAV mokesčius, Kinija įveda atsakomąsias prekybos priemones, įskaitant sojoms, keldama grėsmę Amerikos augintojams, kurie jau susidūrė su krintančiomis kainomis. Mūsų ekonomistas apžvelgia susidariusią padėtį.
- Sojos įtrauktos į atsakomąsias prekybos priemones, kurių Kinija ėmėsi prieš Jungtines Amerikos Valstijas.
- Kinija yra didžiausia sojų importuotoja, kurios dalis 2024 m. sudarė 75% pasaulinio importo.
- Mūsų prognozėmis, 2025 m. sojų kainos kris iki 410 JAV dol. /t, tai yra 15% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Amerikos sojų augintojai tikriausiai taps netiesioginėmis įtampos JAV ir Kinijos prekybos santykiuose aukomis, nors dauguma jų yra centrinėse valstijose, kurios stipriai palaikė D. Trumpą pastaruosiuose prezidento rinkimuose“, -
Simon Lacoume, „Coface“ sektorių analitikas
Priežastis JAV sojų augintojams nerimauti
2025 m. kovo 10 d., reaguodamas į D. Trumpo administracijos prieš keletą dienų paskelbtus tarifus, Pekinas pranešė apie 15% atsakomuosius tarifus įvairiems amerikietiškiems produktams, įskaitant sojas. Šios priemonės kelia nerimą JAV sojų augintojams. Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos nuo šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžios tapo itin priklausomos.
Be galo intensyvų sojų importo augimą lėmė galvijų skaičiaus ir mėsos suvartojimo augimas Kinijoje per pastaruosius du dešimtmečius - iki 45% vienam žmogui. Tuo pačiu laikotarpiu Kinijos sojų importo apimtys šoktelėjo nuo 28 mln. tonų iki 109 mln. tonų.
Įtampa prekybos srityje: 2018 m. JAV sojos pupelių importas į Kiniją sumažėjo 75 proc.
2017 m. Kinija buvo didžiausia pasaulyje amerikietiškų sojų importuotoja, o JAV - antra pagal dydį Kinijos tiekėja. Vis dėlto 2018 m. Kinijos įvesti tarifai importui iš JAV, tiesiogiai reaguojant į įtampą prekybos santykiuose1, apkarpė sojų eksportą iš JAV į Kiniją 75%, o apyvarta krito nuo 12 mlrd. JAV dol. 2017 m. iki vos 3 mlrd. JAV dol. kitais metais.
Nors tarifais suduotas reikšmingas smūgis, afrikinio kiaulių maro protrūkis, nuniokojęs Kinijos kiaulių fermas, taip pat padarė lemiamą poveikį mažesnei sojų paklausai.
Siekis mažinti amerikietiškų sojų konkurencingumą Kinijos vidaus rinkoje
Kinijai šiuo metu atkūrus kiaulių bandas, sojų paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų likti aukšta. Vis dėlto Pekino pakelti tarifai veikiausiai pakeis šalies sojų importo sudėtį, kadangi kinai stengsis sumažinti amerikietiškų sojų konkurencingumą Kinijos vidaus rinkoje.
Iš to gali nemažai išlošti Brazilijos eksportuotojai: nuo 2017 m. Kinijos sojų importas iš šios šalies išaugo 48% JAV nenaudai (-31% tuo pačiu laikotarpiu). Tai spaustų JAV mažinti sojų kainas, palyginti su 2024 m. – šiuo metu kaina siekia kiek mažiau negu 400 JAV dol./t (15% mažiau nei prieš metus). Tokį spaudimą tikriausiai dar labiau sustiprins sudėtingesnė prieiga prie alternatyvių eksporto rinkų. Pavyzdžiui, ES, kuriai 2024 m. teko 10%2 JAV sojų eksporto, paskelbė atsakysianti prezidento D. Trumpo 25% tarifams savomis priemonėmis, įskaitant tarifus sojoms, kurie turėtų įsigalioti balandžio viduryje.
Dėl to Amerikos sojų augintojai veikiausiai pajus paskutinio D. Trumpo tarifų didinimo nemalonų poveikį, nors daugelis jų įsikūrę centrinėse šalies valstijose, kurios stipriai palaikė jį prezidento rinkimuose.
1 Reaguojant į 2018 m. liepos 6 d. D. Trumpo įvestus 25% tarifus JAV importui iš Kinijos
2 Vokietija (3,5%), Italija (2,5%), Ispanija (1.5%), Nyderlandai (1%) ir Portugalija (1%)
