2023 m. liepą ir rugpjūtį Nigeryje ir Gabone įvyko valstybės perversmai, vėl atkreipę dėmesį į tokio pobūdžio įvykius. Analizuodami perversmų visame pasaulyje raidą nuo 1950 m. iki šių dienų, pastebime, kad nuo 2000-ųjų metų pradžios Afrikoje įvyksta vis daugiau perversmų; ši tendencija ypač atsiskleidė per pastaruosius penkerius metus.
Afrikos svarba pasaulio valstybės perversmų istorinėje raidoje
Nuo 1950-ųjų iki 2023 m. rugsėjo mėnesio 97 šalyse fiksuotas 491 valstybės perversmas; 245 jų įvykdyti sėkmingai.Lotynų Amerika ir Afrika išsiskiria kaip labiausiai paveikti pasaulio regionai, kuriuose įvykdyta atitinkamai 29% ir 44% užfiksuotų valstybės perversmų. Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio Afrikoje valstybės perversmų skaičius buvo sistemingai didesnis negu likusiame pasaulyje. Per pastarąjį dešimtmetį šie bandymai, daugiausia Sahelio regione, sėkmingesni nei anksčiau.
„Coface“ užfiksuota politinio ir socialinio pažeidžiamumo indekso dinamika Sahelio regione1 nuo 2008 m. iki 2014 m. akivaizdžiai skiriasi nuo kitų žemyno šalių, o itin ryškus padidėjimas stebimas nuo 2012-ųjų. Ginkluoti konfliktai ir karinės operacijos, ypač susijusios su kova su terorizmu, ir nestabilumas regione prisidėjo prie socialinės ir politinės įtampos gilinimo.
Oficialiai teikiama parama vystymuisi būtina daugeliui Afrikos šalių...
Daugelis Afrikos valstybių susiduria su didėjančio skurdo ir didžiulių skolų problema, kurią dar labiau apsunkina menkos galimybės gauti finansavimą dėl kylančių palūkanų normų, nors finansavimo poreikiai išlieka dideli. Šiame kontekste itin lemiamą vaidmenį gali suvaidinti oficialios paramos vystymuisi (OPV) srautai.
Kai kuriose šalyse gavėjose OPV išlieka svarbi bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dalis. Užsachario Afrikoje grynoji OPV 2021 m. sudarė 3,4% BNP, o 2020 m. - 4%2. Malyje šis skaičius 2021 m. siekė apie 1,4 mlrd. JAV dolerių arba 30% bendro valstybės biudžeto. Vis dėlto šie srautai, lyginant šalis ir metus, gali gerokai skirtis.
...tačiau ji sykiu yra ir valstybių donorių naudojama strateginė priemonė
Kaip parodė tebevykstančių Prancūzijos OPV3 projektų Nigeryje ir Burkina Fase sustabdymas 2023 m., keletas valstybių donorių ir tarptautinių organizacijų nutarė stabdyti pagalbą, norėdamos nubausti jos gavėjas už demokratinių principų nesilaikymą.
Analizuodami OPV srautų kaitą atsižvelgiant į sėkmingus valstybės perversmus, pastebėjome, kad Šaltojo karo metais (1950-1989 m.) EBPO4 paramos vystymuisi komiteto donorės netaikė sistemingų sankcijų už sėkmingai įvykdytus valstybės perversmus mažindamos teikiamą pagalbą. Tiesą sakant, jos naudojosi pagalba kaip ekonomine ir politine priemone palaikyti savo įtaką, daromą potencialioms sąjungininkėms besivystančiame pasaulyje, ypač Užsachario Afrikoje.
Nuo 1990 m. iki 2010 m. dėl sėkmingai įvykdytų valstybės perversmų užsienio pagalba mažinta reikšmingai. Tai rodo, kad šalys donorės reguliariau taikė sankcijas už perversmus.
Vis dėlto pastaruoju laikotarpiu(2011-2021 m.) ima atrodyti, kad OPV variacijos pradeda panašėti į stebėtąsias per Šaltąjį karą. Daugiapolyje ir labiau susiskaldžiusiame pasaulyje, kurį paženklino nacionalinių ir konkuruojančių geostrateginių interesų sugrįžimas, šalių donorių elgesys gali vis dažniau tapti toks, koks buvo stebimas laikotarpiu iki praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio.
Tokia nauja pasaulio konfigūracija gali apriboti OPV kaip spaudimo priemonės taikymą, ypač iš Vakarų bloko pusės, prieš valstybės perversmų vykdytojus, kurie turi galimybę labiau priartėti prie pagrindinių Afrikos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, jau turinčių konkrečias diplomatines ir komercines strategijas.
Daugiau informacijos sužinosite atsisiuntę visą mūsų atliktą tyrimą.
1 Sahelis = Burkina Fasas, Malis, Mauritanija, Nigeris, Sudanas ir Čadas
2 https://data.worldbank.org/indicator/DT.ODA.ODAT.GN.ZS?locations=ZG
3 Išskyrus humanitarinę pagalbą, keletą specialių panašiose situacijose atsidūrusiems gyventojams skirtų projektų ir tam tikrus partnerių įgyvendinamus projektus, kuriems teikiamas daugiašalis finansavimas (kurį nutraukus gali kilti teisinė rizika), savarankiškos organizacijos, tokios kaip vietos valdžios įstaigos, universitetai ir NVO gali tęsti bendradarbiavimą be valstybės finansinės paramos.
4 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
