2024 m. I pusmetį pasaulinė ekonomika kiek pasitaisė, palyginti su ankstesniais, pandemijos, Rusijos ir Ukrainos konflikto ir JAV bankų krizės paženklintais, metais. Vis dėl to ekonominis aktyvumas JAV lėtėja, o augimą skatina besivystančios rinkos ekonomikos šalys. Pasaulyje nemažėja ekonominė, socialinė ir politinė rizika, įskaitant susijusią su Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos paleidimu. Atsižvelgdama į tai, „Coface“ pakoregavo 5 šalių ir 26 sektorių rizikos vertinimus, nurodydama tik trumpalaikę teigiamą perspektyvą.
Pasaulio ekonomika virš vandens
2024 m. padidinome pasaulinio augimo prognozę iki 2,5%, o 2025 m. tikimasi stabilizacijos ir 2,7%. Kuklų augimą JAV ir Kinijoje turėtų kompensuoti paspartėjimas keliose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse.
Nepaisant JAV ekonomikos sulėtėjimo, darbo rinkos rodikliai, panašu, grįžo į ikipandeminį lygmenį ir rodo geresnę darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.
Kinijoje ekonomikos atsigavimas ir toliau vyksta netolygiai. Pirmąjį 2024 m. ketvirtį BVP pranoko lūkesčius - už tai reikia dėkoti investicijoms į gamybą, kurios sušvelnino susirūpinimą dėl perteklinių gamybos pajėgumų. Atsižvelgdami į silpną paklausą vidaus rinkoje, kinų gamintojai turės rasti, kur parduoti prekes užsienio rinkose. Gali būti, kad nemažėjantis defliacinis spaudimas ir toliau ribos tiek įmonių, tiek namų ūkio pajamas.
Europa, kurioje pirmąjį 2024 m. ketvirtį BVP augo 0,3%, o aktyvumas dėl paslaugų sektoriaus turėtų padidėti, panašu, iškopė iš recesijos.
Daugiau pastangų reikalaujanti disinfliacija
Disinfliacijos sulėtėjimas JAV patvirtina, kad paskutinė mylia kovojant su infliacija išties pati sunkiausia. Tai nulemia atkakliai aukštos paslaugų ir būsto kainos ir darkart įrodo PCE1 infliacija, siekianti 2,7% ir toliau viršijanti JAV Federalinių atsargų banko nustatytą 2% tikslą.
Nors balandį dėl neperdirbtų maisto produktų ir prekių kainų augimo sumažėjimo buvo kritusi iki 2,4%, Europoje gegužę infliacija vėl šoktelėjo iki 2,6%. Tikėtinas darbo užmokesčio augimas turėtų paskatinti vartojimą, tačiau jis sulėtins disinfliaciją. Jeigu infliacija ir toliau kristų maždaug iki 2%, tai turėtų nutikti situacijos darbo rinkoje pablogėjimo ir įmonių pelno sąskaita, rizikuojant ateityje išvysti dar daugiau nemokumo atvejų.
Besivystančios rinkos ekonomikos šalys pasirengusios didinti greitį, tačiau jas stabdo Federalinis atsargų bankas
Šiuo metu rinkos tikisi vos 1 ar 2 palūkanų normų mažinimų, ir tokie lūkesčiai atspindi atsargią Federalinio atsargų banko poziciją. Paskutinės JAV pinigų politikos formuotojų projekcijos patvirtina, kad palūkanų normų mažinimas turės palaukti iki vasaros, o gal ir net šių metų pabaigos. Europos centrinis bankas pinigų politikos švelninimą pradėjo pirmuoju mažinimu 25 baziniais punktais (bp) birželio pradžioje.
Susidūrusios su Federalinio atsargų banko atidėtu grafiku, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turės sulėtinti arba atidėti savo palūkanų mažinimo ciklą, kad išvengtų infliacijos rikošeto per importą. Pavyzdžiui, Brazilija gegužę sumažino savo pagrindinę palūkanų normą vos 25 bp, nors prieš tai buvo atlikti 6 mažinimai paeiliui po 50 bp. Be to, Federalinio atsargų banko atidėjimas nulems pinigų politiką Afrikoje ir Azijoje. Pagrindinių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių centriniai bankai dar nepradėjo pinigų politikos švelninimo ir taip apribojo savo ekonomikos atsidavimo mastą 2024 ir 2025 m.
Nepaisant atidėto grafiko, daugelyje regionų bus stebimas teigiamas pagreitis. Kai kurios Pietryčių Azijos šalys (Vietnamas ir Filipinai) perkops 6% augimo rodiklį. Indija, nepaisant šiokio tokio sulėtėjimo, turėtų skelbti apie 6,1% augimą. Afrika taip pat pasirengusi pasirodyti geriau už kitus ir viršyti 4%; pagreitėjimas fiksuojamas visose pagrindinėse regiono valstybėse (Nigerijoje, Egipte, Alžyre, Etiopijoje, Maroke ir kiek mažesnis Pietų Afrikoje).
JAV muitų barjerai: sukama antrojo prekybos karo link?
Gegužės 14 d. pranešimas apie smarkų muitų iš Kinijos importuojamoms prekėms didinimą patvirtina Jungtinių Amerikos Valstijų ryžtą priešintis Kinijai strateginėse veiklos srityse. Praėjusią savaitę panašias priemones patvirtino Europos Sąjunga, įvedusi papildomus iki 38% tarifus kiniškiems elektromobiliams. Tokios šalys kaip Indija ir Brazilija jau irgi ėmėsi panašių priemonių, didindamos įtampos pasaulinėje prekyboje riziką. Šiame kontekste iš tokios pertvarkos daugiausia išlošti gali Meksika ir Vietnamas,kuriose perkraunamos prekės iš Kinijos. Nors atrodo, kad JAV ir Kinijos prekybos saitai susilpnėjo, būtų pernelyg anksti šiuo momentu daryti išvadą, kad šios dvi stiprios valstybės visiškai atsisiejo viena nuo kitos.
Greta dabartinės administracijos sprendimo, kandidato į prezidentus D. Trumpo kampanijos pažadai 10% padidinti tarifus visam importui kursto susirūpinimą dėl JAV prekybos politikos ir stiprina pasaulinės prekybos fragmentacijos baimę.
Vis sunkiau prognozuojamame geopolitiniame kontekste muitų barjerų eskalacija reikštų didesnes sąnaudas verslui ir prisidėtų prie didesnės infliacijos ateityje rizikos.
> Plačiau skaitykite atsisiuntę pilną leidinį.
1- PCE (angl. Personal Consumption Expenditures, asmeninio vartojimo išlaidų) indeksas yra JAV Federalinio atsargų banko pasirinktas infliacijos barometras. Apskaičiuojant PCE, atsižvelgiama į įmonių, o ne vartotojų pateiktus kainų duomenis.
