Visuomenės amžėjimas, produktyvumo augimo lėtėjimas, energetikos pertvarka, technologinė konkurencija - pažangios ekonomikos šalys susiduria su įvairiais kompleksiniais iššūkiais. Reaguojant į juos, dėmesys vėl atkreipiamas į pramonės politiką, kuria palaikoma konkurencija. Rizikuojama, kad nesuderintos iniciatyvos gali sukelti lenktynes, po kurių atsiras ir laimėtojų, ir pralaimėjusiųjų.
Jungtinės Amerikos Valstijos: suvokiamo nuosmukio ir ekonomikos atsparumo paradoksas?
JAV Donaldo Trumpo pergalė ir judėjimo „Make America GreatAgain“ atsigavimas iliustruoja troškimą apgręžti reiškinį, kurį daugelis suvokia kaip Amerikos nuosmukį. Vis dėlto, kai BVP vienam žmogui 10% viršija 2019 m. rodiklį, palyginti su 2 - 3% Japonijoje ir euro zonoje, argi Jungtinių Valstijų rezultatai per pastaruosius dvejus metus neatspindi Amerikos išskirtinumo?
„Nereikėtų nuvertinti to, kaip smarkiai JAV pralenkė kitas industrines valstybes. Palaikymas pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis buvo labai dosnus. Taip siekta išvengti paklausos problemų, kaip nutiko po 2008-ųjų per Didžiąją recesiją.
Vis dėlto pagrindinis skirtumas nuo likusio pasaulio, vykstant atsigavimui po COVID-19, yra toks, kad Jungtinės Valstijos pranoko visus kitus produktyvumo augimu; man net neramu, kad paklausa didėja pernelyg smarkiai ir veda perkaitimo link!
Be to, nerimą kelia deficitas: skatinimo priemonės vidur plėtros tik pagilintų infliaciją, o dolerių atsargos skolos atžvilgiu irgi nėra begalinės“, -
Marcos Carias, „Coface“ ekonomistas Šiaurės Amerikai
Ar po skausmingo epizodo su „Brexitu“ JK jau sugrįžta?
Po intensyvaus politinio sąmyšio tarpsnio JK gali pagrįstai tikėtis didesnio stabilumo ir, panašu, pamažėle grįžta į teisingas vėžes. „Coface“ ką tik padidino JK šalies rizikos vertinimą iki A3. Nors šalis turi daug stipriųjų pusių (demografinė padėtis, universitetai, aukštos klasės apdirbamoji pramonė, svarbūs finansų ir teisės centrai), lieka neišspręstų esminių problemų, tokių kaip netvarūs viešieji finansai, nevienoda turtinė padėtis ir išsilavinimas regionuose, per mažos investicijos ir menkas produktyvumas.
„Vis dėlto metai turėtų būti geresni paklausos atžvilgiu, tiek iš namų ūkių, tiek iš valdžios įstaigų pusės.
Mažėjantis įmonių bankrotų skaičius ir žemesnės palūkanų normos taip pat turėtų ją palaikyti kartu su ruošiamomis svarbiomis augimą skatinančiomis politikos priemonėmis: planavimo įstatymo projektu, kuris bus pristatytas kovą, turėtų būti palaikomas (greta kitų) statybos sektorius, o pramonės politikos priemonėmis pirmąjį šių metų pusmetį turėtų būti paskatintos investicijos“, -
Jonathan Steenberg, „Coface“ ekonomistas Jungtinei Karalystei, Airijai ir Šiaurės Europos šalims
Vokietija: norint vėl tapti Europos ekonomikos varikliu, svarbiausia - pasitikėjimas?
Didžiąją dalį praėjusio dešimtmečio buvusi Europos ekonomikos lyderė, Vokietija pastaraisiais metais susidūrė su įvairiais ir dideliais sunkumais. Šalį smarkiai slegia mažėjantis konkurencingumas ir energetikos pertvarka, dėl kurios vienam didžiausių pasaulyje pramonės sektorių, orientuotų į automobilių pramonę ir mechanikos inžineriją, tenka iškęsti nemenkus vargus.
„Mūsų automobilių pramonės sektorius seniai gamina ne tai, kas paklausu; didžiulė biurokratija trukdo mums greitai sureaguoti, o mūsų pagrindiniai pirkėjai, JAV ir Kinija, ilgus metus kariauja prekybos karą.
Galiausiai ir energetikos krizė smarkiai išaugino mūsų gamybos sąnaudas. Jeigu nevertinsime akivaizdžių struktūrinių problemų, Vokietija turi visus ciklo elementus, kurie būtini pastebimam atsigavimui: auganti perkamoji galia, žemesnės palūkanų normos, galimybės investuoti.
Tačiau mums reikia pasitikėjimo, o jį atgauti prireiks laiko, tad šiais metais tikimės tik minimalaus 0,2% augimo“, -
Christiane von Berg, „Coface“ ekonomistė Vokietijai, Beniliukso šalims, Austrijai ir Šveicarijai
Ekonomikos stagnacija: prieštaringi vėjai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione?
Jau keletą dešimtmečių ekonomikos stagnacija, kurią dar labiau gilina sparčiai senstanti visuomenė, - Japonijos kasdienybė. Šie reiškiniai kelia didelę riziką, kad slegiamas demografinių veiksnių, gyvenimo lygis užsistovės vietoje arba net ims kristi. Vis dėlto Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra itin dinamiškas ir sudėtingas: net pažangių valstybių ekonomika auga skirtingu greičiu. Taivanas ir Pietų Korėja sėkmingai naudojasi technologijomis paremta ekonomikos struktūra, tačiau lieka pernelyg priklausomos nuo tam tikrų pagrindinių sektorių bei kenčia dėl plėtros problemų. Singapūras, kuris yra puikiai integravęsis į pasaulinę ekonomiką (pramonės tiekimo grandinės, pasaulinis finansų sektorius), kaskart susilpnėjus pasauliniam augimui, pajunta tiesioginį poveikį. Galiausiai Honkongas nukenčia nuo Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimo.
„Tarp pažangių Azijos šalių yra ir laimėtojų, ir pralaimėtojų. 2024 m. Azijos augimas laikėsi ant atsparios prekybos. Didėjantis pasaulinis ekonominės politikos neapibrėžtumas daugiausia atspindi laukiamą didesnę trintį prekyboje. Tai reiškia mažesnį apdirbamosios pramonės ir prekybos aktyvumą.
Mes numatome, kad iki 2025-ųjų pabaigos augimas sulėtės pažangiose į eksportą orientuotos ekonomikos valstybėse, tokiose kaip Taivanas, Pietų Korėja ir Singapūras. Kita vertus, Japonija turėtų atsigauti: vartojimo išlaidos ir verslo investicijos turėtų paskatinti augimą ir padėti kompensuoti sumažėjusį eksportą“, -
Bernard Aw, „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui
Produktyvumo augimas: kolektyvinio mažėjimo pasaulinėje šachmatų lentoje link?
O gal vienas iš sprendimų pažangios ekonomikos šalims yra stengtis kuo greičiau didinti produktyvumą? Deja, norint tiesiog palaikyti esamą gyvenimo lygį, pastarąjį dešimtmetį matytas produktyvumo augimo greitis turėtų mažiausiai padvigubėti!
„Susikoncentruodamos į specifinius iššūkius, su kuriais susiduria kiekviena iš šalių, pažangios ekonomikos šalys kursto konkurenciją, užuot bendradarbiavusios. Tai gali nulemti kainų karą, po kurio atsiras de facto laimėtojai ir pralaimėjusieji, bet užvis labiau rizikuojama susilpninti visus juos kolektyviai pasaulinėje rikiuotėje“, -
Ruben Nizard, „Coface“ sektorių tyrimų ir politinės rizikos vertinimo vadovas
Ar visoms pažangios ekonomikos šalims pavyks išsilaikyti priešakyje? Visas mūsų ekonomistų įžvalgas rasite šiame „Coface“ 2025 m. šalių rizikos konferencijos pakartojime.
Sužinokite daugiau apie rizikos veiksnius, kuriuos reikėtų stebėti 2025-aisiais:
- Susipažinkite su mūsų naujausiu šalių ir sektorių rizikos barometru.
- Atsisiųskite 2025 m. šalių rizikos vertinimo leidinį – būtiną darbo priemonę vadovams.
