„Coface“ atsiskaitymų tyrimas rodo, kad daugiau įmonių 2023-iaisiais buvo pasirengusios suteikti atidėtą mokėjimą, tačiau sutrumpino vidutinį atidėjimo laikotarpį nuo 81 iki 70 dienų.
- Sutrumpinus mokėjimo atidėjimo terminus, 2023 m. gauta daugiau pranešimų apie vėluojančius atsiskaitymus. Vis dėlto vidutiniškai atsiskaitymo vėlavimas susitraukė iki 64 dienų (anksčiau – 83 dienos).
- Mažėjanti itin ilgų (daugiau kaip 180 dienų) atsiskaitymo vėlavimų tendencija išlieka.
- Daugiau negu pusė mūsų respondentų tikėjosi, kad verslo sąlygos 2024 m. pasitaisys, nors šiais metais buvo numatomas dar didesnis paklausos mažėjimas. Aštri konkurencija vis dar vertinama kaip kelianti didžiausią grėsmę verslo veiklai 2024-aisiais, tačiau tikimasi, kad ji bus mažesnė nei 2023 m.
Junyu TAN, „Coface“ ekonomistas Šiaurės Azijos šalims:
„2023-ieji buvo tie metai, kuriais po pandemijos visuotinai normalizavosi ekonominė veikla. Tas pats pasakytina apie įmonių taikomas atsiskaitymo sąlygas. Konkurencijai rinkose ir darbo metodams grįžtant prie įprastų, vis daugiau įmonių ėmėsi iniciatyvos suteikti mokėjimo atidėjimus.
Vis dėlto įmonės tapo atsargesnės ir siūlo griežtesnes atsiskaitymo sąlygas. „Coface“ 2024 m. Kinijos įmonių atsiskaitymų tyrimas parodė, kad vidutinis mokėjimo atidėjimas 2023 m. sutrumpėjo. Be to, versle labiau paplito naudojimasis rizikos valdymo priemonėmis.
Griežtesnės mokėjimo sąlygos lėmė dažniau vėluojančius atsiskaitymus. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad įmonių pinigų srautų būklė suprastėjo. Pridėjus mokėjimų vėlavimą prie atidėjo mokėjimo laikotarpio, vidutinis laikotarpis nuo prekės įsigijimo iki sąskaitos apmokėjimo, vadinamas pirkėjų įsiskolinimo dienomis apyvartumu, sutrumpėjo nuo 140 dienų 2022-aisiais iki 136 dienų 2023 m. Tai gali būti įmonių pinigų srautų ciklo pagerėjimo požymis.
Žvelgiant į 2024-uosius, 53% mūsų respondentų tikėjosi, kad ekonominė perspektyva pasitaisys, kadangi bus didinama pagalba politikos priemonėmis, sumažės konkurencija rinkoje ir atsargų našta. Lėtėjantis paklausos augimas 2024 m. turėtų paskatinti didesnes valstybės išlaidas siekiant stabilizuoti augimą.“
Mokėjimų vėlavimas: pranešama apie daugiau vėlavimų, tačiau jų trukmė mažesnė
62% mūsų respondentų, t. y. 40% daugiau negu 2022 m., 2023 m. pranešė apie vėluojančius atsiskaitymus1. Vis dėlto vėluojančių atsiskaitymų dažnio didėjimas nebūtinai reiškia blogėjančią įmonių pinigų srautų būklę. 2023 m. mokėjimų vėlavimo trukmė reikšmingai sumažėjo iki 64 dienų,palyginti su 83 dienomis 2022 m.
Be to, tyrimas parodė nuosekliai mažėjančią itin ilgai vėluojančių mokėjimų (IIVM, daugiau kaip 180 dienų), viršijančių 2% metinės apyvartos, tendenciją. Tokie mokėjimai susiję su didele neatsiskaitymo rizika: „Coface“ patirtis rodo, kad 80% šių vėluojančių sumų lieka nesumokėtos. Tik 33% respondentų pranešė apie IIVM - tai antras žemiausias rodiklis nuo 2014 m.
Statybos sektoriuje ir toliau stebimi ilgiausiai (84 dienas) vėluojantys mokėjimai, nes nekilnojamojo turto vystytojai ir toliau susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, o naujos statybos būstų pardavimas juda vangiai. Tekstilės sektoriuspatyrė didžiausią neatsiskaitymo riziką (IIVM, viršijantys 2% apyvartos). Vis dėlto mažai tikėtina, kad 2024 m., susikaupusiai paklausai atlėgus ir išaugus darbo kaštams, situacija ims taisytis.
Intensyvi konkurencija buvo minima kaip viena pagrindinių klientų finansinių sunkumų, kuriuos iš dalies galėjo lemti kai kurių veiklos sektorių pertekliniai pajėgumai, priežasčių. Nepaisant to, sąnaudų daromas spaudimas nepasireiškė kaip reikšminga našta Kinijos bendrovėms, kas atitinka Kinijos santykinai silpną infliaciją.
Ekonominiai lūkesčiai: konkurencija turėtų būti vidutiniška, tačiau paklausos perspektyva nepalanki
Žvelgiant į priekį, didesnis palaikymas politikos priemonėmis gali šiek tiek sustiprinti įmonių pasitikėjimą, nes 53% mūsų respondentų išlieka viltingi dėl ekonominių perspektyvų 2024 m. Farmacijos sektorius išsiskyrė kaip pats optimistiškiausias, ir čia daug padėjo struktūrinė paklausa, kurią sukūrė senėjantys gyventojai. Automobilių ir statybos sektoriai taip pat nepasiekia gerų rezultatų, nes turėtų būti toliau taikoma politikos priemonėse numatyta parama elektromobiliams ir investicijoms į jiems skirtą infrastruktūrą. Tekstilės sektorius nusiteikęs pesimistiškiausiai, nes tikėtina, kad susikaupusi paklausa 2024 m. atlėgs, o darbo kaštai toliau kils.
Arši konkurencija vis dar laikoma vienu iš didžiausių rizikos veiksnių, gresiančių įmonių veiklai 2024 m. Vis dėlto tiek daug įmonių siūlė didžiules nuolaidas 2023 m., norėdamos paskatinti pardavimus, kad 2024 m. konkurencija turėtų mažėti, nes mažėja prekių atsargų našta. Akcentuotina, kad paklausos suaktyvėjimui dėl rinkų atsivėrimo po pandemijos nurimus, buvo tikimasi, kad paklauso augimas lėtės smarkiau, nes namų ūkių pajamos ir verslo uždirbamas pelnas dar neleido sukaupti didesnių pinigų atsargų. Šiuo aspektu vyriausybei gali tekti įsikišti ir padidinti išlaidas, siekiant stabilizuoti bendrą paklausą.
> Atsisiųsti studiją (anglų k.)
1 Mokėjimo vėlavimas reiškia vidutinį mūsų respondentų nurodytą laikotarpį nuo mokėjimo termino iki mokėjimo įvykdymo.
