Baigiantis „Global village" erai, pasaulinė prekyba išgyvena pokyčių laiką. Prekybos dalis pasauliniame BVP nustojo augti. Geopolitiniai neramumai, pradedant Ukraina ir baigiant Vidurio Rytais, skatina susiskaldymą, o gamybos perkėlimas į draugiškas valstybes pertvarko prekybą aljansų atžvilgiu. Stiprėja jungiančiosios šalys, atsiranda nauji prekybos maršrutai, tačiau didžiosios valstybės, tokios kaip JAV ir Kinija, išlieka itin priklausomos viena nuo kitos. Globalizacija kinta dėl didėjančio protekcionizmo.
Geopolitinės varžybos stiprina regionalizaciją
Per pastarąjį dešimtmetį globalizacija patyrė daug sukrėtimų. Lyderių, tokių kaip Donaldas Trumpas, įvesti prekybos ribojimai sulaužė protekcionizmo tabu, o ginkluoti konfliktai, tokie, kaip karai Ukrainoje ir Vidurio Rytuose, trikdo tradicinius prekybos maršrutus. D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva kelia grėsmę, kad vėl prasidės plataus masto prekybos karas, visų pirma su Kinija, dėl kurio visoms importuojamoms prekėms gali būti taikomi iki 60% siekiantys muitai.
Tuo pačiu metu įgyvendinamos iniciatyvos, tokios kaip J. Bideno administracijos pristatytas Infliacijos mažinimo aktas ir Lustų aktas, kuriomis siekiama grąžinti strategines ūkio šakas atgal į JAV ir taip apriboti šalies priklausomybę nuo Kinijos, išlaikant 2018-aisiais įvestus muitus. Tai bendros tendencijos požymis, kai didžiosios galybės siekia sumažinti savo tarpusavio priklausomybę, skatindamos pasaulinių vertės kūrimo grandinių fragmentaciją.
Kinija, kuri laikoma viena pagrindinių veikėjų pasaulinėse tiekimo grandinėse, irgi stebi prekybos su JAV sulėtėjimą: palyginti su 2021 m. pasiekta aukštuma, mėnesiniai prekybos srautai tarp šių dviejų milžinių krito 20%.
Kalbant ne vien apie Kinijos ir Amerikos santykius, prekyba tarp geopolitinių blokų (į Vakarus besilygiuojantis blokas vienoje pusėje ir šalys, kurios nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą - kitoje) reikšmingai traukiasi - kur kas labiau, nei prekyba blokų viduje (žr. grafiką).
Pasaulinė prekyba linksta, bet nelūžta
Nepaisant šių iššūkių, pasaulinė prekyba negriūna - ji persitvarko. Tai išduoda „jungiančiųjų šalių“, kurios atlieka transmisijos diržo tarp pagrindinių galybių funkciją, iškilimas. Tokios valstybės kaip Vietnamas ir Meksika tampa strateginėmis perdavėjomis ir užsitikrina sau rinkos dalį Kinijos ir Amerikos tiekimo grandinėse.
Susidūrusi su Europos sankcijomis, Rusija pasinaudojo naujais prekybos maršrutais, tokiais kaip per Šiaurės jūrą, siekdama nukreipti savo naftos eksportą į Kiniją. Taigi, geopolitinė įtampa keičia ne tik šalis, į kurias gabenamos prekės, bet ir infrastruktūrą, kuri naudojama jas ten nugabenti.
Toks pasaulinės prekybos gebėjimas prisitaikyti gali būti vertinamas kaip prekybos maršrutų evoliucija. Istorinius maršrutus, tarkime, Sueco kanalą, keičia alternatyvūs, kuriuos mažiau veikia regioniniai konfliktai. Dar vienas pavyzdys: įgyvendinant Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvą tiesiami geležinkeliai, kuriais siekiama sujungti kelis Kinijos miestus su Europos valstybėmis. Krovinių gabenimas šiais geležinkeliais taip pat itin smarkiai išaugo po hučių atakų Raudonojoje jūroje: per pirmąjį 2024 m. pusmetį krovinių gabenimo geležinkeliais apimtys tarp Kinijos ir ES šoktelėjo 66%, nors prieš tai dvejus metus tik mažėjo.
JAV ir Kinija: atsisiejimo galimybės ribotos
Nepaisant spaudimo atsisieti, šios dvi valstybės lieka itin susijusios. JAV ir Kinija turi vidinių struktūrinių disbalansų, kuriuos galima išspręsti tik per užsienio prekybą.
Kinija, kuri nepakankamą vidaus paklausą kompensuoja eksportu, išsaugo monopolį tam tikruose kritinės svarbos sektoriuose, tokiuose kaip laivų statyba ir konteinerių gamyba.
Jungtinės Valstijos, nepaisant gamybos perkėlimo į draugiškas valstybes iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti prekybos ryšius su šalimis sąjungininkėmis, vis dar priklausomos nuo importo, ypač kiniškų prekių, ir tik taip patenkina augantį vartojimą.
Vis dėlto pasaulinės prekybos ateinančiais metais laukia išbandymas. Prekybos karų intensyvinimas, kurį žada kai kurie kandidatai į JAV prezidento postą, kartu su besitęsiančia pasaulinių konfliktų eskalacija gali kaip reikiant sutrikdyti pasaulines tiekimo grandines, ypač einančias per strateginius vartus, tokius kaip Ormūzo sąsiauris (vandens kelias tarp Omano įlankos pietryčiuose ir Persijos įlankos pietvakariuose).
Detalią studiją atsisiųsite paspaudę mygtuką „atsisiųsti pilną leidinį" viršuje.
