Įmonių nemokumo atvejų skaičius Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) 2023 m. išaugo. Ekonominiai rodikliai regione 2024 m. išliks žemesni už potencialą.
2023 m. Lietuvoje bankroto atvejų padaugėjo 1,8 proc., Estijoje šoktelėjo 14,4 proc., o Latvijoje sumažėjo 3,8 proc., rodo tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ atlikta nemokumo atvejų analizė Vidurio ir Rytų Europoje (VRE).
Iš trijų Baltijos šalių tik Latvijoje užfiksuotas nedidelis nemokumo atvejų sumažėjimas (-3,90 proc.). Lietuvoje bankrotų skaičius neženkliai augo (1,8 proc.): 2023 m. tokių atvejų buvo 1060 palyginti su 1041 bankrotu 2022 m. Iš Baltijos šalių didžiausias pokytis pastebėtas Estijoje, kurioje nemokumo atvejų skaičius pakilo 14,41 proc. Tai lėmė staigus veiklos sulėtėjimas pagrindinėse Estijos eksporto rinkose (daugiausia – Skandinavijos šalyse), kuris labiausiai kirto statybos, prekybos ir gamybos sektoriams. Iš Baltijos šalių būtent Estijos ekonomika patyrė didžiausią BVP nuosmukį, o „Coface“ ekspertų vertinimu, šiemet padėtis šioje šalyje toliau blogės.
Didėjantis nemokumo atvejų skaičius atspindi silpną ekonomikos vystymąsi
Visame VRE regione pernai nemokumo atvejų skaičius išaugo 38,6 proc., o labiausiai jis pakilo Vengrijoje (152,5 proc.) bei Lenkijoje (70,8 proc.). „Coface“ ekspertų prognozėmis, šiemet VRE ekonomikos augimas išliks silpnas dėl kritusio eksporto, aukštų žaliavų kainų ir augančių darbo sąnaudų; bankrotų skaičius toliau augs, tačiau ne taip sparčiai kaip praėjusias metais.
Šį augimą skatino vidaus ir išorės veiksniai, sustiprinę iššūkius, su kuriais susiduria regiono įmonės, ypač geopolitinė įtampa ir infliacinis spaudimas, dėl kurių įmonės pateko į neramius vandenis.
teigia Grzegorz SIELEWICZ, „Coface“ ekonominių tyrimų vadovas Vidurio ir Rytų Europai.
Žvelgiant į ateitį, atsigavimo kelias atrodo sudėtingas
„Manome, kad 2024 m. nemokumo atvejų dar labiau padaugės, nors ir mažesniu tempu nei praėjusiais metais, o visame pasaulyje įmonės vis dar nepasieks viso savo ekonomikos augimo potencialo dėl iššūkių, su kuriais susiduria vykdydamos kasdienę veiklą, - priduria „Coface“ generalinis direktorius Vidurio ir Rytų Europos regione Jarosław Jaworski.
Lyginant bankrotų skaičiaus dinamiką 2020–2022 m., iš 12 Vidurio ir Rytų Europos šalių didžiausią (152 proc.) augimą patyrė Vengrija bei Lenkija (70,8 proc.). Per pastaruosius metus (nuo 2022 iki 2023 m.) nemokumo atvejų taip pat daugėjo Slovakijoje (15,3 proc.), Estijoje (14,4 proc.), Serbijoje (6,7 proc.), Čekijoje (4,9 proc.), Lietuvoje (1,8 proc.) bei Slovėnijoje (1 proc.). Bankrotų skaičius išliko toks pat Rumunijoje (pokytis – 0 proc.), tačiau mažėjo Latvijoje (-3,9 proc.), Bulgarijoje (-10,5 proc.) bei Kroatijoje (-18,8 proc.).
Įmonių rezultatams toliau įtaką darys didėjančios sąnaudos, kurias nulemia ne tik pastaruoju metu išaugusios žaliavų kainos, bet ir nuolat didėjančios darbo jėgos sąnaudos dėl vis didinamo minimalaus darbo užmokesčio VRE šalyse.
