Po prezidento Macrono birželio 9 d. paskelbtų ir liepos 7 d. surengtų pirmalaikių rinkimų, kuriuose nė vienai partijai nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje (289 vietos), Prancūzijos valdžiai prasidėjo neapibrėžtumo ir nestabilumo laikotarpis.
Palyginti su 2022 m. rezultatais, politinių jėgų pusiausvyra pasikeitė
Žemesnieji Prancūzijos parlamento rūmai dabar pasidalijo į keturias grupes:
- kairieji („Nouveau Front Populaire“ - NFP) su 178 vietomis;
- centristų Macroną palaikanti koalicija („Ensemble“) su 159 vietomis;
- radikalieji dešinieji („Rassemblement national“ - RN ir sąjungininkės) su 143 vietomis;
- klasikiniai dešinieji („Les Républicains“ - LR) su 39 vietomis.
Nė viena politinė grupuotė negali laimėti absoliučios daugumos
Nors kairieji pirmauja vietų skaičiumi, Macroną palaikančioms politinėms partijoms („Renaissance“, „Modem“, „Horizons“) ir dešiniesiems sudarius koaliciją, abi pusės atsidurtų vienodoje padėtyje.
„La France Insoumise“ (LFI), griežčiausių kairiųjų pažiūrų frakcija, turi 74 išrinktus narius, socialistų partija (centro kairieji) - 59, žalieji - 28, o komunistai - 9. Liepos 8-osios rytą jų atstovai pranešė šią savaitę prezidentui pasiūlysiantys vieną kandidatą į ministro pirmininko postą.
Trečioje vietoje esantys radikalieji dešinieji gerokai pasididino vietų skaičių Nacionalinėje Asamblėjoje nuo 89 2022 m. iki 143. Balsų skaičiaus prasme „Nacionalinis susivienijimas“ su sąjungininkais netgi tapo pirmaujančia politine jėga šalyje, antrajame raunde surinkę daugiau kaip 10 mln. balsų.
Neapibrėžtumas ir nestabilumas: du didžiausi rizikos veiksniai
Netikrumas dėl būsimosios vyriausybės
Praėjus kelioms dienoms po rinkimų, vis dar neįmanoma spręsti dėl Prancūzijos būsimosios vyriausybės politinio atspalvio. Labiausiai tikėtina, kad prezidentas paskirs kairiojo sparno koalicijos pasiūlytą kandidatą, kuris galėtų būti politinis lyderis arba pilietinės visuomenės veikėjas.
Būsimosios vyriausybės nestabilumas
Asamblėja neprivalo palaikyti būsimosios vyriausybės, tačiau gali bet kuriuo metu pareikšti nepasitikėjimą ja. Vos trečdalio deputatų palaikoma vyriausybė neišvengiamai susidurs su tokia rizika, ir prasidės politinio nestabilumo laikotarpis, kai per ateinančias savaites/ mėnesius galima laukti daugiau nepasitikėjimo pareiškimų.
Plačios koalicijos, įskaitant kairiųjų nuosaikiąją atšaką ir dalį Macronui palankių parlamentarų, suformavimas sumažintų šią riziką, tačiau pirminė politinių lyderių reakcija, ideologiniai skirtumai ir rinkimų sistema nesudaro lengvų sąlygų tokiai koalicijai atsirasti.
Vis dėlto didelio nestabilumo laikotarpis galėtų paskatinti politinius lyderius apsvarstyti galimybę sudaryti koalicijas ateityje, jog būtų išvengta didelės krizės su pasikartojančiais ir dažnais nepasitikėjimo pareiškimais, juolab, kad iki 2025 m. birželio parlamento paleisti nebus galima.
Politikos neaiškumas
Būsimoji vyriausybė vadovaus viešajam administravimui ir turės visas įstatymuose numatytas galias. Biudžeto klausimais, pavyzdžiui, potvarkius (t. y. aktus, kuriems nereikia parlamento pritarimo) gali nesunkiai leisti finansų ministras. Nepaisant to, vyriausybė neturės visiškos laisvės nuspręsti, kokia bus Prancūzijos politika. Tam tikrose srityse (užsienio santykiai arba gynyba) jai teks dirbti su prezidentu, o užvis svarbiausia - su parlamentu, kurio dauguma gali nesunkiai pakeisti vyriausybės planus.
Trumpas premjero Attalio atokvėpis
Dabartinis premjeras Gabrielis Attalis paskelbė atsistatydinantis, tačiau sutiko eiti pareigas, kol bus paskirtas naujasis ministras pirmininkas. Vadinasi, jis išlaikys visus įgaliojimus, įskaitant reguliavimo, tačiau veiklos sritį ribos naujoji Asamblėja. Jo vyriausybei taip pat nuo liepos 20 d. gali būti pareikštas nepasitikėjimas, ir jis būtų priverstas atsistatydinti.
Bet kuriuo atveju nagrinėjant teisės aktus gali susiformuoti greitai kintančios koalicijos, netgi skirtos konkrečiam projektui. Būsimoji kairiojo sparno vyriausybė negalės įgyvendinti visos savo programos. Tai gali paaiškinti nuosaikią finansų rinkų reakciją po antrojo raundo. Vis dėlto po rinkimų „pakibęs“ parlamentas neabejotinai pertrauks santykinio nuoseklumo laikotarpį Prancūzijos ekonomikoje, kuris tęsėsi nuo Emmanuelio Macrono išrinkimo 2017 m.
Nepraleiskite mūsų Šalių rizikos vertinimų, supraskite pasaulinę prekybą.
