Donaldo Trumpo paskutinis pareiškimas, jog jis neatmeta galimybės imtis ekonominių arba karinių priemonių, kad prijungtų Grenlandiją prie JAV, atkreipė visų dėmesį į šią šalį ir iššaukė Grenlandijos ir Danijos premjerų bei kitų ES ir NATO lyderių reakcijas. Kyla svarbus klausimas: ko nori D. Trumpas ir kodėl ši sala tokia svarbi jam strategiškai?
Grenlandija: nuo žvejybos ir Danijos paramos priklausoma ekonomika
Grenlandija yra nedidelė valstybė, turinti beveik 60 000 gyventojų. Tai Danijos Karalystės autonominė teritorija (greta Danijos ir Farerų salų). Šalis turi „vietinę valdžią“, kuri reiškia, kad ji kontroliuoja didžiumą vidaus klausimų, o Danija atsakinga už užsienio reikalus, tokius kaip gynyba, pinigų politika ir pilietybė: visi Grenlandijos žmonės yra Danijos piliečiai ir turi tokias pat teises kaip kiti Danijos piliečiai. Šalies ekonomika daugiausia orientuota į žvejybos pramonę ir augantį turizmo sektorių, tačiau taip pat plėtojama kasyba (šiuo metu yra dvi veikiančios kasyklos). Viešajame sektoriuje dirba kone pusė dirbančiųjų.
Be to, šalis labai priklausoma nuo Danijos vyriausybės „bloktilskud“ (subsidijų, dėl kurių paskirstymo sprendžia Grenlandijos valdžia), kurios sudaro apie pusę šalies biudžeto įplaukų. Pusė Grenlandijos eksporto iškeliauja į Daniją, o 60% importo atkeliauja iš tos pačios Danijos.
2025 m. balandžio mėn. rinkimai: debatų centre - nepriklausomybė
2025 m. balandį Grenlandijoje vyks rinkimai, kuriuose didžiausias dėmesys garantuotai bus skiriamas Grenlandijos ateičiai ir galimai nepriklausomybei.
Tai pabrėžė dabartinis premjeras Múte B. Egede, atstovaujantis „Inuit Ataqatigiit“ partijai (socialistų partija, daugiausia dėmesio skirianti šalies nepriklausomybei). Kreipimesi Naujųjų metų proga jis pareiškė, kad per ateinančią kadenciją sudarytų komisiją, kuri nustatytų, kas laikytina teisėtu referendumu, koks klausimas būtų keliamas ir kiek turėtų trukti kampanija. Paminėtina, kad buvo sudaryta ir kita komisija dėl Grenlandijos konstitucijos, kuri regiono parlamentui buvo pristatyta 2023 m. balandį ir kuri būtų priimta šaliai tapus nepriklausoma.
Iš esmės, kai tik referendumo komisija nuspręs, kokia tvarka organizuotinas referendumas, bus galima nieko nelaukiant jį skelbti. Jeigu remiantis referendumo rezultatu nepriklausomybė sulauks palaikymo, tuomet Danijos parlamentas turės su tuo sutikti - to ir tikimasi, atsižvelgiant į tai, kad vos dvi mažumos partijos nurodė nesutiksiančios.
Tokia nepriklausomybės samprata populiari Grenlandijoje
2016 m. [1] 64% gyventojų manė, kad tai „ganėtinai svarbu”. Vis dėlto klausimas dėl laiko yra sudėtingesnis. 2017 m. [2] beveik 80% piliečių ir politikų teigė, kad nepritartų nepriklausomybei, jeigu tai lemtų prastesnę jų gyvenimo kokybę. Tai visiškai įmanoma, jeigu priėmus nepriklausomybę pasibaigtų Danijos subsidijos.
Be to, likę neišspręsti kiti klausimai, susiję su pinigų politika ir kitais praktiniais reikalais (darbuotojai, aukštojo mokslo įstaigos ir kt.). Komisijai reikia baigti savo darbą, tad trumpuoju laikotarpiu (per 2 metus) referendumas mažai tikėtinas, ir net vėlesniu laikotarpiu nesutariama, kada gi jis turėtų būti rengiamas. Net 2025-aisiais dauguma partijų, įskaitant labiausiai nepriklausomybę palaikančią „Naleraq“ partiją, dar nenori numatyti referendumo datos.
Kodėl tai rūpi Trumpui?
Grenlandija - svarbi teritorija, vertinant iš globalios perspektyvos, ir susidomėjimas ja pastaraisiais metais vis auga, pavyzdžiui, anksčiau Kinija siūlėsi investuoti į kasybą ir infrastruktūrą, ir paprastai dėl to kildavo Amerikos nepasitenkinimas.
Grenlandija Amerikai ypač svarbi trimis aspektais: gynyba, prekyba ir kritinės svarbos mineralai, -
komentuoja „Coface“ ekonomistas Šiaurės Europai Jonathan Steenberg.
Gynyba
Grenlandija yra geografinė Šiaurės Amerikos žemyno dalis, vos 2 000 km nutolusi nuo Meino valstijos šiaurinės dalies ir tokiu pat atstumu nuo žemyninės Rusijos. JAV jau turi Grenlandijoje karinę bazę - „Pituffik Space Base“ (šiuo metu daugiausia naudojama perspėjimui ir sekimui), čia veikiančią nuo praėjusio amžiaus 5-ojo dešimtmečio.
Prekyba
Šiaurės ašigalyje vis sparčiau kylant temperatūrai, numatomas naujų prekybos maršrutų atsiradimas. Dėl to kelionės nuo Rytų Azijos iki Europos laikas sutrumpėtų beveik trečdaliu. Grenlandijos geopolitinė reikšmė auga, nes šalis įgytų galimybę spręsti, kaip bus naudojami jos vandenys, tad jos balsas taptų reikšmingesnis ir pasaulinėje prekyboje.
Retieji mineralai ir gamtos ištekliai
Šiuo metu Grenlandijoje kasyba plėtojama ribotai - veikia dvi kasyklos, kuriose išgaunami retieji žemės elementai ir auksas, tačiau intensyviai vykdomi tyrimai ir išduodami leidimai, kadangi gamtos ištekliai, įskaitant daugelį metalų ir retųjų elementų, neišeikvoti. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad Grenlandijoje randami 25 iš 34 kritinės svarbos mineralų. Vis dėlto įvertinus atšiaurų klimatą ir šaltus orus, po pirminių tyrimų nuspręsta, kad daugumos galimų išteklių gavyba būtų pernelyg brangi. Kita vertus, vis daugiau dėmesio skiriant atsparumui ir galimybėms išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo tam tikrų šalių, o taip pat ir šylant orams, perspektyva plėtoti kasybą Grenlandijoje atrodo vis labiau reali. Nepaisant to, ją varžo vidaus politika, nes 2021 m. Grenlandija priėmė vidaus įstatymą, kuriame numatytas naujų leidimų naftos ir dujų telkinių žvalgybai išdavimo stabdymas, bei teisės aktus, kuriais uždrausta urano klodų žvalgyba ir kasyba.
Galimybė, kad per ateinantį dešimtmetį bus nubalsuota už nepriklausomybę, kelia pamatinį klausimą dėl Grenlandijos ateities. Dėl nedidelio gyventojų skaičiaus šaliai tikriausiai teks likti priklausomai nuo didesnės valstybės. Tokie santykiai gali būti įforminti kaip laisvosios asociacijos susitarimas su Danija, bet gali būti ir su kitomis šalimis, tokiomis kaip JAV arba Kinija.
[1] Massivt flertal for selvstændighed
[1] Redaktør: Grønlændere vil ikke ofre levestandard for selvstændighed | Indland | DR
