Politinis nestabilumas, visuomenės nepasitenkinimas, geopolitinė konkurencija, populizmo iškilimas, ginkluoti konfliktai, valdžios perversmai... Praėjus rinkimų karštinės metams kartu su geopolitiniu sąmyšiu, paveikusiu pasaulinę prekybą, politinė rizika tapo niekur nedingstančia, sudėtinga ir nerimą keliančia realija, su kuria įmonėms tenka vienaip ar kitaip tvarkytis.
Prasideda nauja era
2024-ieji buvo posūkio metai daugeliu aspektų, kai daugiau kaip 70 valstybių, sukuriančių apie 55% pasaulinio BVP (įskaitant 7 iš pasaulio didžiausiųjų gyventojų skaičiumi), ir pusė pasaulio gyventojų traukė prie balsadėžių. Tokia precedento neturinti rinkimų banga, apėmusi pasaulį, pradedant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir baigiant Pietų Afrika, Jungtine Karalyste, Japonija ir Senegalu, sustiprino politinį nestabilumą.
Ši tendencija atsispindi ir „Coface“ politinės rizikos indekse, kuris išlieka aukštas (40,2%) ir viršija vidurkį laikotarpiu iki COVID-19 (+1,3 punkto). Praėjus keletui metų po pandemijos, 112 iš 162 vertintų šalių susiduria su aukštesne politine ir socialine rizika negu iki 2020-ųjų.
„Politinė ir socialinė rizika išlieka itin aukšta. Tai rodo, kad smarkiai besikeičiantis pasaulis pradeda naują istorijos skirsnį, kur ryšių tarp pirmaujančių valstybių trūkinėjimas toliau pertvarko prekybos srautus ir ardo politinį stabilumą bei socialinę sanglaudą“, -
Ruben NIZARD, „Coface“ sektorių ir politinės rizikos analizės vadovas.
Politinis nestabilumas: lyderystės stokos ir neveiklumo rizika
Ką reikia žinoti
Šie rinkimų sumaišties metai daugumai valdančiųjų partijų baigėsi kritimu. Tokie pokyčiai išryškino gilų rinkėjų, susidūrusių su suvokiamai prastėjančiomis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis, nepasitenkinimą. Pokyčių vėjai, kaip parodė ANC (Afrikos nacionalinio kongreso partijos) prarasta absoliuti dauguma Pietų Afrikos Parlamente (pirmąjį kartą nuo apartheido pabaigos!) ir staigus Britanijos premjero populiarumo krytis, pūtė stipriai, tačiau neišsklaidė politinio neaiškumo debesų. Pirmalaikiuose rinkimuose 2025 m. vasarį Vokietija irgi pateko po ta pačia banga, kuri nusinešė tuo metu pareigas ėjusius politikus, o SPD (socialdemokratus) prie balsadėžių pralenkė ne tik CDU/CSU (krikščionys demokratai), bet ir AfD („Alternatyva Vokietijai“).
„Rinkėjai praktiškai nušlavė tuomet buvusius valdžioje politikus - daugiau negu konkrečią politinę liniją, o nesant aiškaus vadovavimo, neveiklumo politikos rizika tik aštrėja“, - pabrėžia Ruben Nizard.
Ką reikia stebėti
Kraštutinių partijų įsitvirtinimas politiniame kraštovaizdyje. Politinis neaiškumas stiprėja su populizmo iškilimu visame pasaulyje, o ypač Europoje. Daugiau negu ketvirtadalį Europos Parlamento vietų dabar yra užėmę radikalieji dešinieji ir populistai. Kraštutiniai dešinieji trijose šalyse - Italijoje, Čekijos Respublikoje ir Vengrijoje - tapo valdančiąja partija, o septyniose šalyse įeina į vyriausybės sudėtį. Rytų Europoje keletą rinkimų aptemdė Rusijos šešėlis (Rumunijoje, Gruzijoje, Moldovoje), apsunkinęs pastangas integruotis į Europą - vieną pagrindinių svertų kovoje su finansiniu, energetikos, reguliavimo, fiskaliniu, socialiniu ir politiniu susiskaldymu.
Buvusių valdžioje politikų atmetimas - krypties keitimas neturint aiškaus kurso. Ateinančiais mėnesiais bus atidžiai stebimi AfD ir Vokietijos naujosios koalicinės vyriausybės pirmieji žingsniai, kaip ir artėjantys federaliniai rinkimai Kanadoje bei Australijoje. Savo ruožtu Lenkijai ir Rumunijai teks rinktis: atsiverti Europai ar atsisakyti tapatybės. Nors 2025-ųjų rinkimų grafikas ne toks tankus kaip pernai, tačiau ir po jų gali pasimatyti esamos valdžios atmetimas be jokių pažadų bent kiek praskaidrinti susidariusią padėtį.
Visuomenės nepasitenkinimas ir politinis silpnumas
Ką reikia žinoti
Infliacijos ir nepasitikėjimo institucijomis kurstomas visuomenės nepasitenkinimas 2024 m. neaplenkė pažangios rinkos ekonomikos šalių (Prancūzijos, Jungtinės Karalystės), o dabar reiškiasi ir Vengrijoje, Serbijoje bei Turkijoje. Politinis silpnumas, kuris nuo praėjusio dešimtmečio tik aštrėja, rodo teisinės valstybės ir pilietinių laisvių griūtį daugelyje šalių.
Ką reikia stebėti
Stiprėjanti visuomenės mobilizacija. Europoje sustiprėjo ūkininkų pyktis, ypač ES ir „Mercosur“ sudarius laisvosios prekybos sutartį, kurią daugelis laiko nesąžiningos konkurencijos veiksniu. Indijoje, artėjant visuotiniams rinkimams, „Delhi Chalo“ („Pakeliui į Delį“) judėjimas taip pat ir vėl subūrė ūkininkus, protestuojančius prieš valdžios neveiklumą sprendžiant garantuotos minimalios javų supirkimo kainos klausimą.
Geopolitinės įtampos poveikis. Socialinis nestabilumas stiprėja, didėjant geopolitinei suirutei, taip kaip buvo matoma per Izraelio karą su „Hamas“, kuris lėmė stiprias mobilizavimosi bangas daugelyje šalių.
Geopolitinė rizika: ekonominis saugumas ir didžiulė įtampa prekybos keliuose
Ką reikia žinoti
JAV ir Kinijos varžytuvės, Izraelio karas su „Hamas“ ir Ukrainos karas su Rusija: geopolitiniai neramumai pertvarko prekybos maršrutus tarp šalių, atsižvelgiant į jų įtakos sferas. Vakarų šalių, kaip ir Kinijos bei Rusijos prekybos partnerystės byra. Tai byloja ir faktas, kad dėl prekybos tarp geopolitinių blokų (Kinija ir JAV, šalys vienapus ir kitapus Atlanto) susitarta greičiau negu šių blokų viduje.
Pirmosios Donaldo Trumpo vadovavimo savaitės jau atnešė didžiulių sukrėtimų. Amerikos prezidentas pradeda vykdyti išsakytus protekcionistinius grasinimus pagrindinėms prekybos partnerėms (Kinijai, Kanadai, Meksikai, ES ir kt.). Prekybos karo sugrįžimas tapo tikrove. Pranešimų apie naujų tarifų strateginiams sektoriams serija kartu su atsakomosiomis priemonėmis kursto baimę dėl jų poveikio pasaulinei ekonomikai.
Ką reikia stebėti
Geostrateginės lenktynės ir ekonominis saugumas. Pagrindiniai prekybos blokai (Kinija, JAV, Europa) dalyvauja aršiose geostrateginėse lenktynėse, kuriose kiekviena įrodinėja savo lyderystę per ekonominę, technologinę ir karinę galią. Prekybos barjerai, tarifai, eksporto apribojimai, technologijų perdavimas - prekybos politika tampa vienu svarbiausių įrankių. Ateinančiais mėnesiais ir metais ekonominio saugumo priemonės taps įprastos JAV ir Kinijos santykiuose, o taip pat ir ryšiuose su kitomis žaidėjomis, tokiomis kaip ES, Kanada ir Meksika. Priklausomai nuo jų padėties vienoje arba kitoje įtakos sferoje, įmonės turės prisitaikyti prie šių ekonominio saugumo priemonių, tiek importo-eksporto, tiek investicijų arba pramoninės politikos prasme.
Jungiančiųjų šalių vaidmuo. Įvedant politines sankcijas, atitraukiant išteklius iš ekonomikos ir byrant prekių gabenimo keliams, intensyvėja prekyba geopolitinių blokų viduje. Tokios šalys kaip Meksika ir Vietnamas, Jungtinių Amerikos Valstijų tiekėjos, dabar tapo svarbiausiais kinų eksporto taikiniais. Šios valstybės, kurios yra tikrieji strateginiai centrai, pasiima rinkos dalį JAV ir Kinijos tiekimo grandinėse - pailgina jas, jų nepertraukdamos. Šiuo metu šios šalys, kurios išlošia iš pasaulinės prekybos persitvarkymo, ilguoju laikotarpiu galėtų tapti prekybos karų taikiniais, ir jų reikšmingas vaidmuo vystantis tokiai dinamikai susilpnėtų.
ES sukrėtimas. Atrodo, kad ES tapo viena iš atsitiktinių Donaldo Trumpo darbotvarkės ir Kinijos komercinio agresyvumo aukų. Kol kas Senajam žemynui sunkiai sekėsi reaguoti. Jis svyruoja nuo negebėjimo valstybėms narėms imtis suderintų veiksmų iki būtinybės (vėl) tapti strateginiu žaidėju, tačiau su ekonominiu ir pramonės konkurencingumu, energetikos pertvarka ir technologinėmis inovacijomis susiję iššūkiai slegia kaip niekada anksčiau.
„Priešingu atveju kyla labai reali rizika, kad Europa liks neapsaugota, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme“, -
teigia Ruben Nizard.
Vis dėlto, susidūrusi su priešiškumu, Europa gali atgauti pagreitį, o Vokietijos investicijų programa ir Europos gynybos iniciatyva „ReArm“ rodo, kad judėjimas prasideda.
Ginkluoti konfliktai ir prekybos kelių saugumas. Konfliktai Ukrainoje, Vidurio Rytuose ir Sudane toliau didins spaudimą prekybos saugumui. Raudonoji jūra ir Sueco kanalas tapo kritiniais įtampos taškais: hučiams Raudonojoje jūroje ėmus puldinėti prekinius laivus, buvo paveiktas judėjimas Sueco kanalu, kuriuo keliauja 12% pasaulinės prekybos ir 30% konteinerių srauto.
Rezultatas - laivų eismas šiuo kanalu krito daugiau negu 50% per paskutinį 2024 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, nes vežėjai pradėjo mieliau rinktis Gerosios Vilties Kyšulio maršrutą.
Ko saugotis 2025-aisiais
Anot „Coface“ sektorių ir politinės rizikos analizės vadovo Ruben Nizard:
„(Geo)politinė rizika tapo įsitvirtinusia pasaulinės prekybos realybe. Įmonės priverstos taikytis prie šios daugiapolės aplinkos, kurioje prekybos srautų skirstymasis regionais trikdo jų tiekimo grandines, o kartais ir visą strategiją. Papildomi veiksniai, tokie kaip klimato krizės, dar labiau paryškins šią tendenciją.“
Daugiau įžvalgų apie pagrindinius verslo rizikos veiksnius 2025 m.:
- Visas mūsų tyrimas: Susiskaldžiusi globalizacija - pasaulinės prekybos ateitis.
- Mūsų naujausias šalių ir sektorių rizikos barometras.
