Balandį pasiekusi visų laikų aukštumą (10 000 JAV dol. už toną) ir gerokai atitrūkusi nuo 2009 m. ir 2011 m. rekordų (3 700 JAV dol. už toną), praėjus Velykoms, kakavos kaina vėl krito iki 7 000 JAV dol. už toną. Vis dėlto kakava lieka triskart brangesnė negu prieš metus ir, matyt, tokia jos kaina ir liks. Kakavos pupelių kainų augimas, kurį iš dalies galima paaiškinti rinkose šėlstančia spekuliacija, taip pat atspindi pasiūlos, kuri vidutiniu laikotarpiu yra problemiška, trūkumą.
Dėl nedidelio kakavos pupeles auginančių šalių skaičiaus pasiūla išlieka itin maža
Keturios šalys tiekia 75% pasaulio kakavos pupelių kiekio; daugiau kaip 60% išauginama Vakarų Afrikoje, todėl ši žaliava ypač priklausoma nuo ekonominių ir klimato pokyčių.
Numatoma, kad iki 2024 m. pasaulyje išauginamų kakavos pupelių kiekis sumažės 11%
Esama nemažai priežasčių, kodėl klostosi tokia situacija. Oro reiškiniai (ypač „El Ninjo“), paplitęs kakavos pupelių auginimas visiškoje saulėkaitoje (dėl to mažėja miškų plotai) ir dažnesnis derliaus ėmimas paskatino kenkėjų ir ligų plitimą, todėl tenka naudoti chemikalus, kurie nuskurdina dirvožemį. Senstančios plantacijos ir dalinis jų neatjauninimas (susijęs su augintojų pajamų mažėjimu) taip pat padarė įtaką gamybos apimtims, nes po 15 metų kakavmedžių derlingumas pradeda mažėti.
Itin koncentruota veiklos sritis
Vos keturios įmonės valdo kone du trečdalius pasaulio kakavos pupelių malimo pajėgumų; dešimt įmonių (visos jų išsivysčiusiose šalyse) dalijasi daugiau kaip 40% mažmeninės konditerijos gaminių rinkos. Dėl tokios hiperkoncentracijos ir milžiniškų įėjimo sąnaudų, kurios būtinos, norint išvystyti pakankamai didelę kakavos pupelių perdirbimo infrastruktūrą, beveik neįmanoma atsirasti naujiems patikimiems gamintojams.
Paklausa ir toliau auga...
Per pastaruosius 40 metų paklausa išaugo triskart. Prie to daugiausia prisidėjo Europos ir Šiaurės Amerikos šalys. 2023–2024 m. pasaulyje bus suvartota 4,8 mln. tonų kakavos (90% šokolado pavidalu).
Daugiausia šokolado – kone 50% kiekio – suvartojama Europoje (9 šalys iš daugiausia suvartojančių dešimtuko).
...o kainos ir toliau kyla
Nesimatant jokių korekcijos požymių, kakavos pupelių kainos, tikėtina, vidutiniu laikotarpiu išliks labai aukštos. Jei pasaulinė paklausa šiemet pasieks 4,8 mln. tonų, mažai tikėtina, kad pasiūla viršys 4,5 mln. tonų. Tam didžiausią įtaką turės aplinkybė, kad dvi pagrindinės kakavos augintojos, Dramblio Kaulo Krantas ir Gana (3,3 mln. tonų kakavos pupelių 2022 m., t. y. 58% pasaulyje užauginto kiekio), negali reikšmingai padidinti gamybos apimčių.
Ilgalaikis poveikis aplinkai
Kakavmedžių plantacija gyvuoja nuo 25 iki 30 metų. Augalai pasiekia didžiausią derlingumą po 5 metų; praėjus 15-ai, derlingumas ima mažėti, o paskutinius 10–15 metų krinta žemiau lūžio taško.
Tada augintojas turi keletą galimybių:
- toliau prižiūrėti plantaciją, gaunant daug mažesnes pajamas;
- atsodinti naujus augalus (ir kitus 5 metus likti be derliaus);
- išdirbti naujus žemės plotus ir (arba) buvusiuose plotuose užsodinti palmes arba kaučiukmedžius.
Tai, kad kakavmedžiai sodinami vis naujuose plotuose, iš esmės lemia neliestų miškų kirtimą. Taip naudojamasi „miškų nuoma“, iš kurios ir finansuojama ši veiklos sritis. Nepaisant vis griežtinamų miškų apsaugos taisyklių, gamybos didinimas veikiausiai nulems dirbamos žemės plotų plėtrą, vadinasi, ir intensyvesnį miškų kirtimą. Šį procesą dar labiau pablogina tai, kad sudėtinga atsekti kakavos produktų kelią po malimo stadijos.
