Niekas negali prognozuoti kito antradienio rezultatų. Vis dėlto jie neabejotinai turės didžiulį poveikį prekybai, mokesčiams ir palūkanų normoms. Beveik garantuota, kad JAV ekonomikos perkaitimo tendencija dar labiau sustiprės.
Rinkimai su neaiškia baigtimi
Lapkričio 5 d. amerikiečiai patrauks į rinkimų apylinkes spręsti, ar pasirinkti buvusį prezidentą Donaldą Trumpą (respublikonų partija), ar dabartinę viceprezidentę Kamalą Harris (demokratai). Rezultatą nulems kelios svarbios „neapsisprendusios“ valstijos, kuriose neišryškėjo akivaizdus favoritas. Renkamas ne tik prezidentas; ant kortos guli Kongreso kontrolė: respublikonams reikia vos dviejų vietų, kad atgautų valdžią Senate, tuo tarpu demokratams - dar keturių, kad susigrąžintų Atstovų rūmus. Tikėtina, kad Kongresas bus pasidalytas, nors egzistuoja ir tokia galimybė, jog viena partija perims abiejų rūmų valdymą, o jos atstovas laimės prezidento postą.
Protekcionizmas ir prekybos rizika
Antroji D. Trumpo prezidentavimo kadencija veikiausiai eskaluotų protekcionistinę prekybos politiką, įskaitant didelius importo, ypač iš Kinijos, tarifus. D. Trumpas jau pažadėjo 60% tarifą importui iš Kinijos ir platesnio pobūdžio tarifus JAV sąjungininkėms, o tai gali smarkiai sutrikdyti pasaulines tiekimo grandines ir padidinti Amerikos įmonių sąnaudas.
K. Harris, priešingai, tikėtina, ir toliau laikytųsi labiau strateginio ir pamatuoto požiūrio į prekybą, didžiausią dėmesį skirdama tiksliniams ribojimams, ypač susijusiems su Kinija. Vis dėlto numatoma, kad įtampa prekyboje, ypač technologijų ir energetikos sektoriuose, išliks.
Skirtingos fiskalinės vizijos
K. Harris ir D. Trumpas pristato reikšmingai skirtingas fiskalines politikas. K. Harris siekia didinti mokesčius korporacijoms ir turtingiesiems ir suteikti mokesčių lengvatas mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Jos platformoje akcentuojamos viešosios investicijos į žaliąją infrastruktūrą ir socialines programas, siekiant mažinti pajamų nelygybę.
D. Trumpas savo ruožtu norėtų tęsti ir išplėsti 2017-aisiais savo įvestas mokesčių mažinimo priemones ir taip pat svarsto iki 15% apkarpyti pelno mokestį. Negana to, jo požiūris paremtas pagrindinių sektorių dereguliacija, siekiant paskatinti ekonomikos augimą, bet sykiu rizikuojant didinti biudžeto deficitą.
Infliacija ir ekonominis neapibrėžtumas
Abiejų kandidatų platformose numatomos didelės viešosios išlaidos, kurios kelia susirūpinimą dėl infliacijos ir palūkanų normų. Nors namų ūkių vartojimas išlieka nemažas, infliacijos šuolis, kurį sukeltų bet kurio kandidato rinkimų programos įgyvendinimas, galėtų priversti Federalinį atsargų banką imtis labiau ribojančios pinigų politikos, todėl pakiltų palūkanų normos.
Nepaisant šios rizikos, JAV doleris lieka stiprus visame pasaulyje ir užtikrina šaliai palankias finansavimo sąlygas. Vis dėlto jeigu per antrąją D. Trumpo kadenciją kiltų grėsmė Federalinio atsargų banko savarankiškumui, pasitikėjimas JAV pinigų politika susvyruotų, ir tai sustiprintų pasaulinį ekonominį neapibrėžtumą.
