Geopolitinė įtampa, pradedant Viduriniais Rytais ir baigiant JAV ir Kinijos varžytuvėmis, keičia pasaulinės prekybos dinamiką. Nors atsisiejimas atrodo neišvengiamas, realybėje laukia strateginė reorganizacija, o ne visiškas globalizacijos subyrėjimas.
Perrinkus Donaldą Trumpą, pokario eroje sukurta tarptautinės prekybos sistema sulaukė galingų smūgių. Nors būsimų tarifų dydis, taikymo sritis ir įvedimo laikas dar iki galo neapibrėžti, prezidentas, nelaukdamas, kada stos prie valstybės vairo, pagrasino 25% visuotiniais tarifais Meksikai ir Kanadai, jeigu pastarosios nesiims pakankamų priemonių, kad suvaldytų į JAV plūstančius migrantų ir narkotikų srautus. Istoriškai JAV visuomet buvo pagrindinė prekybos liberalizacijos rėmėja ir yra didžiausia galutinė rinka pasaulyje, atsakinga, grubiai vertinant, už trečdalį pasaulinio vartojimo. Jos nuomonė prekybos klausimais itin svarbi pasaulinės prekybos ateičiai. Ar globalizacijos laukia beprasidedantis nuosmukio tarpsnis?
Senai brendęs atsakomasis smūgis globalizacijai
Nepalanki reakcija į globalizaciją prasidėjo ne 2024-ųjų lapkritį; jos apraiškų būta nuo 21-ojo amžiaus pradžios, žlugus PPO Dohos derybų raundui. „Brexit'as“ parodė, kad net nuolat besiplečiančios Europos projekte integracija nėra negrįžtama. Pirmosios D. Trumpo administracijos pradėtame prekybos kare tarp didžiausių valstybių nutiko pirmasis pokario eroje tarifų didinimas. Pandemija ir karas Ukrainoje parodė, kaip rizikinga svarbiausiuose gamybos procesų etapuose kliautis tolimomis (tiek geografiškai, tiek politiškai) šalimis. Konfliktas Viduriniuose Rytuose išryškino potencialų geopolitikos poveikį pasaulinės prekybos logistikai. Ir vis dėlto, nors prekyba kaip pasaulinio BVP dalis nuo 2008 m. finansų krizės stagnavo, ji nepasuko atgal.
Vykstant susiskaldymui, formuojasi nauji prekybos blokai
Nepaisant visko, šis tariamas stabilumas slepia vykstančius didžiulius pokyčius. 1 paveiksle vaizduojami bendrieji prekybos srautai šalių grupėse, kurios pastebimai linksta Vakarų įtakos sferos link arba nuo jos tolsta, ir tarp jų. Jeigu įvertinsime, viena vertus, prie Vakarų besiderinančių šalių bloką, į kurį įeina dauguma NATO valstybių ir tokios šalys kaip Australija ir Korėjos Respublika, ir, kita vertus, šalis, kurios balsavo „prieš“ arba susilaikė reaguodamos į pirmąjį JT siūlymą pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, pamatysime geopolitinį susiskaldymą atitinkantį dėsningumą. Šios tendencijos esmė - Vakarų valstybių, kaip vienos pusės, ir Kinijos bei Rusijos, kaip kitos pusės, partnerysčių byrėjimas.
Vis dėlto esama įrodymų, kad kai kurie ankstesni ES ir Rusijos prekybos saitai išliko tarpininkaujant trečiosioms šalims. Nuo 2022 m. pradžios keletas buvusių Sovietų Sąjungos respublikų fiksavo pastebimą prekių iš ES paklausos augimą, kurį ypač paskatino prekyba mašinomis ir transporto įranga. Panašių dalykų galima įžiūrėti ir atidžiau panagrinėjus JAV ir Kinijos prekybą: pasimato daugiau atsisiejimo naratyvo niuansų. Ir iš tiesų kai kurios šalys, kurios įsitvirtino kaip JAV tiekėjos, ima gauti vis didesnę eksporto iš Kinijos dalį (2 ir 3 pav.). Meksikos ir Vietnamo vieta šių grafikų dešinėje pusėje verta didesnio dėmesio. Vietnamui ne naujiena būti tarpiniu laipteliu JAV ir Kiniją siejančiose tiekimo grandinėse, tačiau nuo prekybos karo pradžios toks šalies vaidmuo itin sustiprėjo. Dėl panašių ypatumų Vietnamas ir Meksika yra idealios kandidatės perkelti gamybą į draugiškas šalis: prieiga prie JAV rinkos, auganti gamybos bazė ir transporto infrastruktūra, konkurencinga kaštų struktūra. Apibendrinant, kai didelės ir smarkiai integruotos šalys susipriešina ir imasi priemonių atsieti prekybą, šie santykiai (bent jau iš dalies) gali išlikti, tarpininkaujant trečiosioms šalims, kurios prekiauja su abiem iš jų. Užuot nutrūkusi, tiekimo grandinė užsiaugina papildomą grandį.
Besikeičiantys prekybos maršrutai: naujoji komercijos geografija
Tuo pačiu metu geopolitiniai prekybos barjerai keičia fizinius prekybos visame pasaulyje būdus. Pavyzdžiui, ES draudimas importuoti rusišką žaliavinę naftą (2022 m. gruodis) ir naftos produktus (2023 m. vasaris) ryškiai padidino krovinių srautus Šiaurės jūros maršrutu (angl. NSR). Iki šių sankcijų įvedimo ES buvo viena pagrindinių Rusijos eksporto rinkų, į kurią 2021-aisiais nukeliavo 46% eksportuotos žaliavinės naftos. Atsakydama į šiuos draudimus, Rusija nukreipė didžiąją naftos eksporto dalį į alternatyvias rinkas, ypač Kiniją. Tokie besikeičiantys prekybos dėsningumai paskatino labiau naudoti NSR kelią, kuris eina palei Rusijos Arkties vandenyno pakrantės liniją nuo Karos Vartų sąsiaurio iki Beringo sąsiaurio, nes tai yra trumpesnis laivybos maršrutas tarp Šiaurės Europos ir Azijos, palyginti su tradicine kelione Sueco kanalu.
Geopolitinei įtampai perėjus į ekstremalesnę - karo - formą, gali būti pakenkta prekybos saugumui. Ryškus pavyzdys - pastaruoju metu hučių sukilėlių solidarizuojantis su „Hamas“ rengiami išpuoliai prieš komercinius laivus Raudonojoje ir Arabijos jūroje. Tai privertė vežėjus vengti Sueco kanalo, kuriuo tradiciškai keliauja 12% pasaulinės prekybos ir 30% konteinerių srautų. Per paskutinį 2024 m. ketvirtį juo plaukiančių laivų skaičius krito daugiau negu 60%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022-aisiais. Vietoje to vežėjai rinkosi Gerosios Vilties kyšulį. 2024 m. „Drewry “ pasaulinis konteinerių indeksas, kuriuo matuojamos savaitinės 40 pėdų konteinerių jūrų frachto normos septyniose pagrindinėse laivybos juostose, 2,4 karto viršijo praėjusių metų rodiklius (4 pav.).
Vis dėlto, nepaisant didesnių jūrų frachto normų, 2024 m. srautai pasiekė rekordines aukštumas. Tuo tarpu prekyba geležinkeliais, kuri paprastai vaidina antraeilį vaidmenį, suaktyvėjo ir pasitarnavo kaip vertinga įtampos nuleidimo sklendė.Tarptautinės prekybos geležinkeliais plėtrai palankesnes sąlygas sudarė keleto tarptautinių geležinkelių jungčių įrengimas per praėjusius dešimtmečius, visų pirma įgyvendinant Kinijos Juostos ir kelio iniciatyvą.
Pasaulinė prekyba: prisitaikymas neapibrėžtumo akivaizdoje
Tarptautinės prekybos atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti itin krenta į akis dažnėjant ir stiprėjant geopolitiniams sukrėtimams. Nepaisant šių trikdymų, pasaulinė prekyba ir toliau vystosi aukštame lygyje, kurį palaiko jungiamųjų šalių iškilimas ir pasaulinių prekinio transporto sistemų lankstumas. Tai rodo, jog integruota pasaulinė ekonomika išlieka pernelyg pelninga, kad rinkos dalyviai leistų jai netvarkingai subyrėti, net ir esant įtemptiems tarptautiniams santykiams.
Norite sužinoti daugiau?
> Atsisiųskite mūsų pasaulinės prekybos ateities vadovą (angl. „Guide on the Future of Global Trade“)
