2023 m. antrąjį pusmetį sugrįžtantis „El Niño“ orų reiškinys sustiprins klimato kaitos poveikį. Indijos ir Ramiojo vandenyno regione nuo IV ketvirčio gali kilti didelių karščių ir sausrų, o „El Niño“ poveikis žemės ūkio sektoriui ypač išryškės 2024 m., nes derlius labai priklauso nuo oro sąlygų (šilumos, kritulių).
„Coface“ prognozės rodo, kad vidutinės trukmės laikotarpiu tam tikrų žemės ūkio produktų (grūdų, cukraus, palmių aliejaus, citrusinių vaisių) rinka bus labai neapibrėžta, o tam tikruose pasaulio regionuose kils didelė rizika apsirūpinimo maistu saugumui.
„El Niño“ pietinis svyravimas - tai vandenyno ir atmosferos reiškinys, kurio ištakos - neįprasti paviršinio vandens temperatūros svyravimai Ramiojo vandenyno centrinėje ir rytinėje dalyje (Lotynų Amerikos pakrantėje). Jį sudaro du priešingi reiškiniai (La Niña ir El Niño), kurie istoriškai pasikartoja kas 2-3 metus. „La Niña“ atneša šaltesnius ir drėgnesnius orus, o El Ninjo - šiltesnius ir sausesnius.
Šiuo metu vykstantis „El Niño“ pasireiškia praėjus mažiau nei metams po paskutinio „La Niña“ epizodo, taigi daug greičiau nei istoriniu laikotarpiu. Tai leidžia manyti, kad tokio pobūdžio orų reiškiniai dažnėja, o tai ilgainiui gali turėti žalingų pasekmių. Iš tiesų, El Ninjo orų sutrikimai, kurie veikia visą Indostano ir Ramiojo vandenyno regioną, sukelia karščio bangas ir sausras. Taigi „El Niño“ sustiprina neigiamą klimato kaitos poveikį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Pietų ir Rytų Afrikoje bei Amerikoje. Europai, Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai šis reiškinys nepavojingas.
Pagrindiniai pasaulio žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinių regionai patiria spaudimą
Brazilija (didžiausia pasaulyje cukranendrių, sojos, kavos ir apelsinų augintoja), Indija (antroji pasaulyje ryžių, kviečių, cukranendrių ir bulvių augintoja), Indonezija (pirmoji palmių aliejaus augintoja, trečioji ryžių augintoja) ir Australija (ketvirtoji pasaulyje miežių ir rapsų augintoja) gali būti ypač pažeidžiamos ir jų žemės ūkio derlius sumažės.
Prastesnis derlius darys spaudimą visoms žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinėms, o 2024 m. gali būti itin įtempti pasiūlos ir paklausos šiame sektoriuje metai. Iš tiesų sutrikimai turės neigiamą poveikį tiek pagrindinių eksportuojančių šalių (Australijos, Brazilijos, JAV), tiek demografiškai karštųjų taškų, kurie turėtų apsirūpinti maistu patys (Kinijos, Indijos), gamybai. Todėl spaudimas tiekimui bus dvejopas.
Nenuostabu, kad 2024 m. maisto kainos turėtų didėti. Tai puikiai iliustruoja Pietryčių Azijos pavyzdys. Įvairūs pastarųjų 20 metų „El Niño“ epizodai paprastai sukėlė infliacinį spaudimą maisto kainoms šiame regione. Ryžiai, kurie sudaro 60 % regione suvartojamų vidaus grūdų, yra labai jautrūs „El Niño“ poveikiui, o daug vandens reikalaujantys augalai gali nukentėti dėl mažo kritulių kiekio. Be to, maisto produktų dalis regioniniuose vartotojų kainų indeksuose yra didelė (apie 40 %), todėl baiminamasi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija gali išaugti.
Tiekimo sunkumai ir kylančios maisto kainos didina socialinio ir politinio nestabilumo riziką besivystančios ekonomikos šalyse
Šalys, kuriose vyrauja žemės ūkio sektorius, gali patirti didelių pajamų ir užimtumo netekimų. Pavyzdžiui, Indonezija, kurioje žemės ūkis sudaro 13 % BVP ir 32 % darbo vietų, gali stipriai nukentėti nuo neigiamo „El Niño“ poveikio ryžių ir palmių aliejaus gamybai. Vidutinės trukmės laikotarpiu šalies laukia svarbūs politiniai įvykiai: kiti visuotiniai Indonezijos rinkimai (prezidento, įstatymų leidžiamosios valdžios ir senatorių) numatyti 2024 m. vasario mėn. Todėl ekonominiai sunkumai, kuriuos sukėlė neaiškios oro sąlygos, gali turėti didelį poveikį šalies stabilumui.
Kita vertus, eksportuojančioms šalims, kurioms oro sąlygų sutrikimai daro mažesnį poveikį, galėtų būti naudingos didesnės žemės ūkio produktų kainos.
