„Renault“ neseniai pranešė kurianti dvi atskiras patronuojamąsias įmones, kurios gamins elektromobilius (EA), ir toliau gamins tradiciniais vidaus degimo varikliais varomus automobilius, kad galėtų finansuoti elektromobilių tobulinimą.
Gamintoja susiduria su tais pačiais iššūkiais, kaip didžioji dauguma pramonės įmonių (ne vien automobilių gamintojų, bet ir įrangos tiekėjų ir pardavimo atstovų): pardavimų mažėjimu, rinkos kaitumu, niūriomis ekonominėmis perspektyvomis ir sugriežtintais aplinkosaugos standartais. Tokioje aplinkoje mažai anglies dioksido išskiriančios judumo priemonės (varomos elektra arba vandeniliu, hibridai) yra ateinančius dešimtmečius vystytina sritis.
Prasidėjo kova, kas taps lyderiu ir užims pirmaujančias vietas metalų ir technologijų srities inovatorių gretose; pasaulyje užvirė arši konkurencija. Be abejonės, prieiga prie metalų ir tiekimo grandinių bus gyvybiškai svarbi, kaip ir galimybės investuoti ir pritraukti reikiamų įgūdžių turinčius specialistus.
Mažai anglies dioksido išmetančios transporto priemonės - dabar jau vienas pagrindinių pasaulinių iššūkių
Transporto priemonių elektrifikavimas tapo pasaulinėmis varžytuvėmis. Varžovai - išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, kasybą plėtojančios valstybės ir t. t. - imasi priemonių užtikrinti, kad spėtų įšokti į mažai anglies dioksido išmetančių judumo variantų traukinį. Kinija jau pasižymėjo kaip viena svarbiausių baterijų gamintojų: joje sutelkta 60% pasaulinių ličio gavybos pajėgumų, 77% pasaulinės baterijų elementų gamybos ir 60% pasaulinės baterijų komponentų gamybos.
Dekarbonizacija taip pat užima svarbią vietą EBPO narių darbotvarkėse. Be aplinkosaugos rūpesčių esama ir kitų svarbių klausimų: ekonominiai sunkumai (darbo vietų kūrimas ir reindustrializacija) ir pramoninis suverenitetas. Automobilių pirkimo subsidijavimas yra viena iš priemonių, kurias vyriausybės reguliariai pasitelkia siekdamos palaikyti verslą ir paskatinti vartojimą. Neseniai Kinijos ir JAV valdžios įstaigos įvedė subsidijas namų ūkiams, perkantiems EA. Šios dvi šalys gali kliautis didžiule vidaus rinka, siekdamos šio sektoriaus plėtros. Prancūzijoje vyriausybė svarsto „socialinės išperkamosios nuomos“ galimybę, kad skurdžiausi namų ūkiai galėtų įpirkti EA, o taip pat papildomas automobilio keitimo premijas. Vis dėlto vertėtų iškelti klausimą, kaip, atsižvelgiant į pesimistines pasaulines ekonomines perspektyvas ir kylančią infliaciją, bus užtikrintas šių priemonių tvarumas.
Pagrindiniai automobilių gamybos sektoriaus dalyviai taip pat vykdo vertės grandinių vertikaliąją integraciją. Keletas transporto priemonių ir įrangos gamintojų paskelbė pradėję bendrą ličio ir vandenilio baterijų gamybą. Čia sunkiausia kiekviename pramoninio proceso etape kontroliuoti tiekimą ir sąnaudas (žaliavos, baterijos, varikliai ir transporto priemonės). Šios rinkos plėtra turėtų padėti rastis naujoms galimybėms visiems gamybos grandinės dalyviams. Nepaisant to, įrangos gamintojai ir automobilių pardavimo atstovai vis tiek jaučia struktūrinį spaudimą, ir ši tendencija vis stiprėja.
Gamybai ir vartojimui kyla nemenka rizika
Pagrindinė trumpalaikė rizika susijusi su išteklių, reikalingų automobilių ir baterijų gamybai, prieinamumu. Čia naudojamos labai specifinės žaliavos (litis, varis, nikelis, vandenilis ir kt.), o plataus masto spartus perėjimas prie mažai anglies dioksido išskiriančių automobilių sukuria stiprų spaudimą gamybai ir tiekimui. Įvertinus energijos kaupimo poreikius, tikėtina, kad ši tendencija tęsis vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.
Trumpuoju laikotarpiu rizika taip pat kyla dėl to, kad Europos gamintojai ir įrangos tiekėjai priklausomi nuo tam tikrų šalių ir įmonių. Europai tai ypač aktualu: 2035 m. įsigaliosiantis draudimas parduoti tradicinius automobilius su vidaus degimo varikliais priklauso nuo nebrandžių reindustrializacijos projektų - kasybos ir gigafabrikų - ir didina pažeidžiamumą krizėms tiekimo grandinėje (logistiniai trūkumai, laivybos blokavimas ir kt.).
Galų gale niūri ekonominė perspektyva tikrai turės neigiamą poveikį šiam sektoriui. Automobilių pardavimai labai glaudžiai susiję su ekonomikos būkle, o „Coface“ prognozuoja pasaulinio BVP augimo sulėtėjimą 2023 m. iki 1,9% (2,8% 2022 m.). Namų ūkių pasitikėjimas žemas; paskolų palūkanų didėjimas, tikėtina, turės poveikį paklausai. Vidutiniu laikotarpiu mažų emisijų automobiliai liks brangūs, nes energijos kaina daro įtaką visai vertės grandinei (gamybos sąnaudoms, pardavimo atstovų veiklos sąnaudoms ir t. t.). Įkrovimo tinklų trūkumas pastaruoju metu irgi atbaido pirkėjus.
Taigi, dar pamatysime, ar ekonominis modelis dalinai galės būti paremtas inovatyviais naujais judumo sprendimais, tokiais kaip elektromobilių ilgalaikė nuoma, dalijimasis arba prenumeratos paslauga.