2023 m. gegužės mėn. visuotiniai rinkimai reiškė Turkijos ekonominės politikos pokyčius - siekiant užbaigti laikotarpį, kuriam buvo būdingos neigiamos realiosios palūkanų normos ir staigus liros nuvertėjimas, buvo įgyvendinama sugriežtinta fiskalinė politika. Po 2024 m. kovo mėn. įvykusių vietos savivaldos rinkimų buvo žengtas dar vienas žingsnis įgyvendinant šią strategiją - siekiant stabilizuoti ekonomiką, sumažinti šuoliuojančią infliaciją ir sustiprinti šalies makroekonominius pagrindus, finansinės sąlygos dar kartą sugriežtintos.
Ar Turkijos eksportui gali būti naudingas staigus liros nuvertėjimas?
2021 m. viduryje Turkija pradėjo įgyvendinti Turkijos ekonomikos programą (TEP), kuria siekiama skatinti gamybą, investicijas, užimtumą ir eksportą. Siekdamas šių tikslų, centrinis bankas nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. sumažino pagrindinę palūkanų normą nuo 19% iki 8,5%. Dėl to per šį laikotarpį Turkijos lira dolerio atžvilgiu nuvertėjo beveik 60%, o infliacija šoktelėjo nuo 19,3% 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 85,5% 2022 m. spalio mėn.
Nepaisant pradinių TEP tikslų, liros nuvertėjimas neturėjo pageidaujamo poveikio. 2021-2023 m. Turkijos eksportas nominaliąja išraiška padidėjo 13,4%, palyginti su 33% importo, todėl prekybos deficitas 2023 m. padidėjo iki 106 mlrd. dolerių (9,5% BVP), t. y. 60 mlrd. dolerių daugiau nei 2021 m. (46 mlrd. dolerių, 6% BVP).
Neigiamų realiųjų palūkanų normų poveikis įmonėms
Neigiamų realiųjų palūkanų normų laikotarpis suteikė Turkijos įmonėms galimybę pasinaudoti pigiais kreditais ir paskatino jų veiklą, nepaisant didelės infliacijos. Ši situacija buvo ypač naudinga įmonėms, turinčioms didelę gamybos ir kainų nustatymo galią, nes padidėjo maržos, o sąnaudos buvo perkeltos vartotojams.
Nepaisant sparčiai augančių gamybos ir darbo užmokesčio sąnaudų (2021-2023 m. vieneto darbo sąnaudos išaugo +270% ), labai žemų palūkanų normų aplinka leido įmonėms išlaikyti pelningumą.
Griežtos ekonominės politikos pasekmės
Nuo 2023 m. birželio mėn. pradėjus vykdyti griežtesnę ekonominę politiką, Turkijos centrinis bankas padidino pagrindinę palūkanų normą nuo 8,5% iki 50%, o komercinių paskolų palūkanų normos padidėjo iki 70%. Tikslas: sumažinti vidaus paklausos augimą, reguliuoti infliaciją ir stabilizuoti lirą.
Šis posūkis turėtų padėti atkurti ekonomikos pusiausvyrą vidutiniu laikotarpiu. Prognozuojama, kad 2024 m. realusis BVP augs 3%, o infliacija palaipsniui mažės iki 43% iki metų pabaigos. Einamosios sąskaitos deficitas, 2023-2024 m. pirmaisiais ketvirčiais sumažėjęs 14 mlrd. dolerių, turėtų ir toliau mažėti, užtikrindamas papildomą ekonomikos stabilumą.
Jei Turkijos įmonės sugebės prisitaikyti prie šių pokyčių (naujų finansinių sąlygų, atsigaunančios išorės paklausos, regioninio bendradarbiavimo iniciatyvų, pavyzdžiui, „Vidurio koridorius (TITR)” projekto, kuriuo siekiama sujungti Europą ir Aziją per Kaukazą ir Kaspijos jūrą), jos ateityje gali tikėtis perspektyvaus, tvaraus ir stabilaus ilgalaikio ekonomikos augimo.
