Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos prekybos karo eskalacija pasiekė kritinį tašką ir kelia rimto pasaulinės prekybos sutrikdymo grėsmę. Šių dviejų ekonomikos milžinių 100% viršijantys atsakomieji tarifai pernelyg išdidino prekybos sąnaudas. Reikšmingai išaugo JAV ir pasaulinės ekonomikos recesijos rizika.
Beprecedentis prekybos karas
Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos prekybos karas pasiekė anksčiau neregėtą lygmenį. Prezidentui Donaldui Trumpui balandžio 2 d. paskelbus apie plataus masto tarifus, Kinija atsikirto panašiomis priemonėmis. Vos per savaitę abi valstybės įvedė papildomus 125% tarifus viena kitos importui. Į prekių, kurias paveiks šie tarifai, kategoriją patenka Kinijoje pagamintos prekės, tokios kaip apranga ir žaislai, o taip pat JAV eksportuojamos prekės, kaip antai žemės ūkio produktai ir aukštųjų technologijų įranga.
Donaldo Trumpo politikos centre - tarifai
D. Trumpas visuomet teigė, kad tarifų trumpalaikė kaina yra labai žema, palyginti su ilgalaike nauda. JAV prezidentas vertina juos kaip mokesčių mažinimo finansavimo, JAV prekybos deficito mažinimo ir užsienio kapitalo pritraukimo perkeliant gamybą priemonę. Prekybos ryšių su tokia perteklinių pajėgumų ekonomika kaip Kinija nutraukimas visiškai atitinka šią strategiją. D. Trumpui, kuris įsitikinęs, kad pasaulinė prekyba egzistuoja vien dėl JAV gerovės, nerūpi, kad gali sugriūti JAV ir likusio pasaulio prekybos santykiai.
Jungtinėms Valstijoms gresia recesija
Nepaisant siekiant atsisiejimo padarytos pažangos, prekyba tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos išlieka vienu centrinių pasaulinės ekonomikos ramsčių. Tarifų sukelta importo griūtis lemtų didžiulį apdirbamosios pramonės gaminių kainų šuolį arba padarytų tam tikrų prekių importą visiškai nepelningą, todėl jos dingtų iš JAV rinkos. Tiekimo grandinių byrėjimas galėtų paveikti pagrindinius sektorius, tokius kaip automobilių gamyba, chemijos pramonė ir elektronika. Iki metų pabaigos infliacija galėtų pakilti iki 4%, o nedarbas galėtų šoktelėti iki 5-6%, tad ekonomika nugrimztų į recesiją.
Blogiausias scenarijus: pasitikėjimo krizė, kapitalo išvežimas ir JAV dolerio griūtis
Rimtesnis scenarijus reikštų pasitikėjimo JAV valdžia praradimą, kuris galėtų paskatinti kapitalo išvežimą iš šalies ir mokėjimų balanso krizę. Paskutiniai rodikliai svyra būtent į šią pusę, tad toks scenarijus darosi vis labiau tikėtinas. Nuo balandžio 2 d. JAV doleris krito nuo 0,93 iki 0,88 už eurą, o Iždo obligacijų pajamingumas šoktelėjo 50 bazinių punktų. Nuo metų pradžios S&P 500 vertė sumažėjo 7,6%. Visi šie ženklai rodo, kad iš šalies išgabenamas kapitalas.
Parama vidaus rinkai kaip Kinijos atsakas į neaiškumus dėl tarifų
Kinija galėtų iš dalies kompensuoti tarifų šoką vidaus skatinimo priemonėmis. Vidaus pardavimai vis dar sudaro 81% pramonės įmonių apyvartos, o tiesioginis eksportas į Jungtines Valstijas - vos 2,7%. Taigi, vidaus rinka ir toliau išlieka vienu pagrindinių ramsčių, o Kinijos vyriausybė (per kitą politbiuro posėdį balandžio pabaigoje) gali padidinti subsidijas ir paramos priemones paveiktoms smulkioms ir vidutinėms įmonės bei eksportuotojams. Vis dėlto nemąžtantis išorinis neaiškumas gali susilpninti šių priemonių poveikį, nes verslo įmonės ir vartotojai toliau investuos ir skolinsis atsargiai, nors ir mažesnėmis sąnaudomis.
Verslo partneriams būtina peržiūrėti komercinę politiką
Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos prekybos karo eskalacija gali priversti abiejų šalių partnerius peržiūrėti savo prekybos strategijas ir pasirinkti, ar saugoti savo vidaus pramonę, ar derintis prie JAV politikos ir pasinaudoti žemesniais tarifais. Pastarasis variantas neišvengiamai baigtųsi bandymu užkirsti kelią perėjimui prie naujų prekybos maršrutų (pavyzdžiui, per ASEAN), taip siekiant išvengti bandymų apeiti aukštesnius JAV tarifus. Kovodamas su tokia situacija Pekinas galėtų pamėginti pataisyti santykius su į eksportą orientuotomis valstybėmis, kurios labiau linkusios ginti daugiašališkumą (Japonija, Pietryčių Azija ir Europa). Nors įvertinus JAV tarifų politiką supantį neužtikrintumą ši strategija atrodo įmanoma, Kinijai pirmiausia gali tekti numaldyti prekybos partnerių baimę dėl kinų dempingo, galimai pačiai sau įsivedant eksporto kvotas arba minimalias kainas.
